Kylant ginčams tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų yra laikoma, kad tiekėjai privalo operatyviai skųsti perkančiųjų organizacijų sprendimus. Jeigu Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytu terminu tiekėjas nepateikia pretenzijos, perkančioji organizacija gali atsisakyti ją nagrinėti. Be to, įstatymuose nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su pretenzijos pagrindu. Todėl tiekėjas sprendžiant ginčą teisme taip pat negali pateikti iš esmės...Daugiau

Nuo 2022-01-01 įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai yra šie: Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: turi būti skatinama inovatyvių produktų pasiūla. Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: pirkimo objektu turi būti daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai. Todėl nustačius, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti taršų pirkimo objektą, kiti rinkos dalyviai, galintys...Daugiau

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra suprantami kaip pasiūlymo „siaurąja“ prasme dalis. Tai reiškia, kad pagal suformuotą teismų praktiką tiekėjams yra taikomi dideli apribojimai aiškinti ar koreguoti pasiūlyme nurodytus duomenis. Visgi pastaruoju metu besiplėtojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia spręsti apie tai, kad tam tikra galimybė paaiškinti ar patikslinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus egzistuoja. Pagal...Daugiau

Perkančiosios organizacijos turi teisę nenagrinėti pakartotinių pretenzijų, t. y. antrą kartą teikiamų pretenzijų, kurių dalykas ir turinys yra tapatus. Tokia taisyklė yra grindžiama tuo, kad tiekėjai turi būti atidūs, sekti viešųjų pirkimų procedūras ir operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Tačiau tam tikrais atvejais papildoma pretenzija nebūtinai bus laikoma pakartotine. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas po pretenzijos...Daugiau

Perkančiosios organizacijos turi teisę persvarstyti tiekėjų pasiūlymus net ir tais atvejais, jeigu pasiūlymų įvertinimas jau yra atliktas. Paprastai teismai pripažįsta šią teisę motyvuodami tuo, kad svarbiausia yra užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą. Todėl jeigu perkančioji organizacija eigoje pastebi galimai savo padarytas klaidas, perkančioji organizacija turi galėti jas ištaisyti, t. y. persvarstyti galimai nepagrįstus savo sprendimus....Daugiau

Tais atvejais, kai tiekėjams pavyksta įrodyti perkančiųjų organizacijų neteisėtus veiksmus, tiekėjai įgyja teisę prašyti žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas dalyvavo viešajame pirkime ir galiausiai teismas pripažino, jog šio tiekėjo pasiūlymas turėjo būti pripažintas laimėjusiu, tokiu atveju tiekėjas gali reikalauti negautų pajamų atlyginimo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad negautos pajamos turėtų būti suprantamos kaip negautas tiekėjo grynasis...Daugiau

Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės tretiesiems asmenims atskleisti informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Tačiau tame pačiame įstatyme yra nustatyta, kokia informacija negali būti konfidenciali. Pavyzdžiui, kaina, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, pasitelkiami subtiekėjai negali būti konfidenciali informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai besiformuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktika viešųjų pirkimų bylose detalizuoja, kokia dar...Daugiau

Vykdant viešųjų pirkimu sutartis dėl rangos darbų dažnai susiduriama su situacija, kai rangovai atlieka papildomus darbus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad darbai laikytini papildomais, jeigu atitinkami darbai nenumatyti statybos normatyviniuose dokumentuose (įskaitant ir techninį projektą), ir rangovas sutarties pasirašymo metu negalėjo suprasti, kad bus būtina tokius darbus atlikti. Esant papildomų darbų atsiskaitymas su rangovu už tokius...Daugiau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau plėtoja praktiką dėl pirkimo sąlygų aiškinimo. Dažnai viešojo pirkimo sąlygos yra aiškinamos sprendžiant viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo ginčus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sutarties sąlygos dažniausiai yra viešojo pirkimo sąlygų dalis, tokiais atvejais aiškinant pirkimo sutartis yra taikomos ir viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo taisyklės. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad viešojo pirkimo...Daugiau

Viešųjų pirkimų tarnyba 2020-12-31 pakeitė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ši metodika yra privaloma (išskyrus mažos vertės pirkimus, tačiau net ir vykdant mažos vertės pirkimus minėtos metodikos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio). Didžiąja dalimi naujoji tiekėjų kvalifikacijos metodika yra panaši į šiuo metu vis dar galiojančią metodiką. Naujoje metodikoje labiau akcentuojama tai, kad...Daugiau