Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra suprantami kaip pasiūlymo „siaurąja“ prasme dalis. Tai reiškia, kad pagal suformuotą teismų praktiką tiekėjams yra taikomi dideli apribojimai aiškinti ar koreguoti pasiūlyme nurodytus duomenis.
Visgi pastaruoju metu besiplėtojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia spręsti apie tai, kad tam tikra galimybė paaiškinti ar patikslinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus egzistuoja.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 9 d. perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalyvių galimybė patikslinti ar paaiškinti pasiūlymus turėtų būti suprantama plačiau nei tik kad galimybė taisyti gramatines ar lingvistines klaidas, taip pat koreguoti kitus mažareikšmius netikslumus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais galima netgi pateikti naujus duomenis ar pakeisti su pasiūlymu pateiktus duomenis. Tačiau kol kas aiškesni tokių keitimų kriterijai nėra suformuluoti.
Sprendžiant dėl galimybės aiškinti ar tikslinti ekonominio naudingumo kriterijus, nurodytus pasiūlyme, svarbu atkreipti dėmesį, ar pasiūlymo neaiškumai patys savaime turi lemti pasiūlymo atmetimą. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas neaiškiai nurodė tam tikrą neprivalomą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, tiekėjo pasiūlymo atmesti negalima, kadangi tiekėjui net ir nenurodžius absoliučiai jokio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus pasiūlymas nebus atmestas.
Tokioje situacijoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad neaiškiai tiekėjo nurodytas ekonominio naudingumo kriterijus gali būti koreguojamas ir tai nepažeistų viešųjų pirkimų principų.
Besiplėtojanti tiekėjų pasiūlymų vertinimo praktika suteikia daugiau galimybių tiekėjams paaiškinti savo pasiūlymus. Kita vertus, taisyklės dėl galimybės tikslinti ir aiškinti tiekėjų pasiūlymus darosi vis sudėtingesnės, todėl tampa sudėtingiau prognozuoti ginčų dėl tiekėjų pasiūlymų aiškinimo ir tikslinimo baigtį.
