Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nuo 2022-01-01

Nuo 2022-01-01 įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai yra šie:

  1. Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: turi būti skatinama inovatyvių produktų pasiūla.
  2. Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: pirkimo objektu turi būti daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai. Todėl nustačius, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti taršų pirkimo objektą, kiti rinkos dalyviai, galintys pasiūlyti aplinkai draugiškesnį produktą, įgis teisę skųsti pirkimo sąlygas ir reikalauti jas koreguoti, kad atitiktų naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
  3. Rinkos dalyvių konsultacijos bus privalomos, jeigu per pastaruosius vienerius metus perkant panašų objektą nebuvo gautas nė vienas arba tik vienas tinkamas pasiūlymas.
  4. Pakeičiamos tiekėjų pašalinimo iš pirkimo taisyklės:
    • perkančiosios organizacijos gali pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų, jeigu turi duomenų, kad tiekėjas padarė aplinkos apsaugos, socialinės ar darbo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad nebebus privaloma nustatyti, kad tiekėjui už pažeidimą buvo paskirta administracinė ar kitokia sankcija. Tiekėjams toks įstatymo pakeitimas gali apsunkinti galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi perkančiosios organizacijos neprivalės laukti, kol įsiteisės atitinkamos institucijos sprendimas dėl sankcijos tiekėjui skyrimo;
    • atsisakoma rimto profesinio pažeidimo pavyzdinio sąrašo. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turės teisę pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų, jeigu, perkančiųjų organizacijų vertinimu, tiekėjo atlikti pažeidimai laikytini rimtu profesiniu pažeidimu;
    • perkančioji organizacija galės pašalinti tiekėją iš pirkimo, jeigu tiekėjas dalyvauja vietoje kito tiekėjo, siekiant išvengti pašalinimo dėl aplinkos apsaugos pažeidimų, nemokumo, rimto profesinio pažeidimo, konkurenciją ribojančio susitarimo, interesų konflikto, melagingos informacijos pateikimo, pirkimo sutarties netinkamo vykdymo, arba neatitikties minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijams;
    • vertinant, ar tiekėją pašalinti už ankstesniame punkte nurodytus pažeidimus, turės būti atsižvelgiama į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Tai reiškia, kad tiekėjai galės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, jeigu manys, jog toks sprendimas neproporcingas. Tuo pačiu tai reiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės dėl tiekėjų pašalinimo tampa labiau abstrakčios ir mažiau griežtos – kiekvieną kartą bus itin sudėtinga prognozuoti, ar tiekėjas bus pašalintas, ar nebus pašalintas iš pirkimo. Kartu tai reiškia, jog perkančiosioms organizacijoms bus sudėtingiau priimti sprendimus, kadangi bet kuriuo atveju padidės rizika sulaukti ieškinio dėl pašalinto tiekėjo arba nepašalinto tiekėjo konkurento. Mūsų vertinimu, šie konkretūs aptariami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai neprisideda prie viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aiškumo.
  5. Perkant statybos darbus perkančiosios organizacijos turės reikalauti, kad rangovai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, pateiktų pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų.
  6. Melagingą informaciją pateikusių ir nepatikimų tiekėjų sąrašuose turės būti skelbiamos ir priežastys, dėl kurių tiekėjai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Be to, tiekėjai turės teisę šiuose sąrašuose viešai paskelbti savo paaiškinimus.
  7. Pakeitimai dalyje dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo:
    • pirkimai, kurie bus atliekami tik pagal mažiausią kainą, galės sudaryti ne daugiau kaip 50% visų atliekamų pirkimų vertės. Iki šiol ši riba buvo didesnė, t. y. pagal mažiausią kainą buvo galima atlikti iki 70% pirkimų;
    • keičiasi darbo užmokesčio vertinimas. Nuo šiol bus vertinamas ne pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų, bet apskritai tiekėjo darbuotojų (bet tik tų, kurie susiję su perkamo objekto sritimi) darbo užmokesčio dydis. Be to, bus vertinamas ne tiekėjo įsipareigojimas ateityje mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį, bet tai, koks darbo užmokestis buvo mokamas per paskutinius 12 mėnesių. Galiausiai, darbo užmokestis bus lyginamas ne su minimaliu darbo užmokesčiu, bet su 0,8 vidutinio darbo užmokesčio tiekėjo kilmės valstybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus nėra privalomas, t. y. pačios perkančiosios organizacijos pasirinks, ar taikyti šį kriterijų.

Nuo 2023-01-01 įsigalios kiti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai yra šie:

  1. Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus turi būti prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, psichologinio smurto prevencijos ir pan. Įstatymo nuostata yra labai abstrakti, todėl kaip konkrečiai bus įgyvendintas šis tikslas priklausys nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų, įgyvendinančių naujas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
  2. Numatomi pokyčiai viešojo pirkimo komisijose:
    • bent vienas komisijos narys privalės turėti pirkimų specialisto pažymėjimą;
    • politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir politikai negalės būti nei komisijos nariais, nei stebėti komisijų posėdžių;
    • žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui (galiosiančiam 5 metus) gauti atliks Viešųjų pirkimų tarnyba.
  3. Paprastėja kai kurių pirkimų procedūros:
    • neskelbiant apie pirkimą bus galima atlikti mažos vertės pirkimus, kurių vertė yra iki 15.000 Eur be PVM (iki tol galios šiuo metu nustatyta 10.000 Eur be PVM riba);
    • pirkimo sutartis žodžiu galės būti sudaroma, kai pirkimo vertė neviršija 5.000 Eur be PVM (iki tol galios šiuo metu nustatyta 3.000 Eur be PVM riba).
  4. Bus įsteigtos savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos, kurios vykdys į savivaldybės veiklos sritį patenkančius pirkimus, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur. Kelios savivaldybės galės steigti vieną bendrą savivaldybių centrinę perkančiąją organizaciją, arba deleguoti šias funkcijas esamai centrinei perkančiajai organizacijai.
  5. Bus įsteigtos valstybės ir savivaldybių įmonių centrinės perkančiosios organizacijos, vykdysiančios pirkimus minėtoms įmonėms.

Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijas galima rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.C54AFFAA7622

Rašyti komentarą