Perkančiosios organizacijos turi teisę nenagrinėti pakartotinių pretenzijų, t. y. antrą kartą teikiamų pretenzijų, kurių dalykas ir turinys yra tapatus. Tokia taisyklė yra grindžiama tuo, kad tiekėjai turi būti atidūs, sekti viešųjų pirkimų procedūras ir operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises.
Tačiau tam tikrais atvejais papildoma pretenzija nebūtinai bus laikoma pakartotine. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas po pretenzijos pateikimo sužino naujas svarbias aplinkybes, apie kurias anksčiau nežinojo, tiekėjas gali teikti papildomą pretenziją, kuri turėtų būti nagrinėjama. Sprendžiant, ar tiekėjo pretenzija yra pakartotinė, būtina analizuoti ir nustatyti jų turinį. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas įrodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau, jis turi teisę iš naujo skaičiuoti pretenzijos pateikimo terminą.
Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tiekėjo pretenzijos kaip pakartotinės, o tiekėjas teisme įrodo, jog jo pretenzija nebuvo pakartotinė, perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad kartais tiekėjai apie naujas aplinkybes, patvirtinančias galimus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, sužino jau bylą nagrinėjant teisme (pavyzdžiui, perkančiosioms organizacijoms nurodžius naujus argumentus arba priėmus naujus sprendimus). Tokiu atveju viešųjų pirkimų veiksmingumo principas leidžia tiekėjams naujus argumentus teikti tiesiog teismui, nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kitaip tariant, tiekėjai tokiais atvejais neturėtų būti verčiami iš pradžių teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o tik tuomet teikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo ar apskritai kelti naują bylą.
