Nuo 2021-12-31 tiekėjo, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimuose, vadovas arba akcininkas, turintis 25% ar daugiau balsų, yra laikomas viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymą.
Tiesa, kad fizinio asmens pripažinimas viešuoju asmeniu reiškia, kad viešojo asmens atveju pirmenybė taikoma viešajam interesui, o ne privačiam gyvenimui. Be to, duomenys apie viešąjį asmenį gali būti skelbiami ir be viešojo asmens sutikimo. privataus asmens atveju prioritetas teikiamas jo privataus gyvenimo gynimui, o viešojo asmens atveju – viešajam. Antrasis ir esminis skirtumas, yra tas, kad skelbiant informaciją apie viešojo asmens gyvenimą, tam nėra reikalingas jo sutikimas, o privataus asmens atveju – toks sutikimas yra būtinas.
Gali atrodyti, kad fizinio asmens pripažinimas viešuoju asmeniu visiškai apnuogina fizinį asmenį ir visiškai panaikina jo teisę į privatumą. Tačiau toks manymas yra klaidingas, kadangi viešieji asmenys nepraranda teisės į privatumą. Fizinio asmens pripažinimas viešuoju asmeniu reiškia tik tai, kad tokio asmens teisės į privatumą ribos yra kiek mažesnės nei bet kokio kito privataus asmens. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje analizuojant viešųjų pirkimų problemas ir esant objektyviam poreikiui gali būti atskleisti tiekėjo vadovo ar akcininko duomenys (vardas, pavardė). Tačiau tai nereiškia, kad gali būti renkami bet kokie tokio fizinio asmens duomenys, sekamas jo asmeninis gyvenimas, fotografuojama jo asmeninė erdvė (namai, kiemas ir pan.), publikuojamos tokios nuotraukos. Be to, net ne visais atvejais gali būti skelbiamas tiekėjo vadovo ar akcininko vardas ir pavardė, o tik esant pagrįstam visuomenės poreikiui žinoti tokią informaciją.
Viešasis asmuo turi turėti pagrįstą teisėtą lūkestį, kad jo privatus gyvenimas nebus aptariamas viešai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad reikia skirti informaciją apie asmens privataus gyvenimo detales ir informaciją apie asmens gyvenimo faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Tačiau, kaip matyti, niekur nėra paneigiama viešojo asmens teisė į privatų gyvenimą.
Panašiai yra išaiškinęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pagal konstitucinę jurisprudenciją neleidžiama be asmens sutikimo skelbti bet kokią informaciją apie asmens privatų gyvenimą – esama tokių privataus gyvenimo sričių (pavyzdžiui, intymus gyvenimas), apie kurias informacija be asmens sutikimo apskritai negali būti renkama ir skelbiama, nebent (ir tik tuo mastu, kuriuo) tai padeda atskleisti to asmens padarytą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-10-23 nutarimas byloje Nr. 36/2000).
Kaip matyti, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo vadovas ar akcininkas neturėtų bijoti, kad žiniasklaidoje bus pradėtos publikuoti pikantiškos šio asmens nuotraukos ar kad bus pradėta kištis į intymų, privatų gyvenimą (aptarinėjami sutuoktiniai, sugyventiniai, vaikai ir pan.).
Taigi, tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, vadovas ar akcininkas neturėtų pernelyg įsibaiminti savo pasikeitusio statuso (pripažinimo viešuoju asmeniu). Bet kuriuo atveju šis asmuo nepraranda teisės į privatumą ir turi teisę reikalauti, kad nebūtų renkama ir viešai skelbiama informacija apie tokio asmens privatų gyvenimą.
