Viešųjų pirkimų bylos visuomet yra susijusios su viešuoju interesu. Dėl šios priežasties viešųjų pirkimų bylose teismams yra nustatyti platesni įgaliojimai dėl įrodymų rinkimo ir pareikštų reikalavimų viršijimo. Pagal Civilinio proceso kodekso 4238 str. 1 d. teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą....Daugiau

Sudarius viešojo pirkimo sutartį, šalys ją turi vykdyti pagal sutartas sąlygas. Viešųjų pirkimų sutarčių keitimas yra labai apribotas. Pirmoji svarbi taisyklė yra ta, kad pirkimo sutarties negalima sudaryti pagal kitas sąlygas, nei kad buvo paskelbta pirkimo sąlygose. Antroji taisyklė yra ta, kad sutartį pasirašius jos sąlygas galima keisti tik arba pagal joje nustatytą tvarką, arba...Daugiau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino „kvazisubtiekimo“ sąvoką Dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose tiekėjams yra keliami reikalavimai savo personale turėti tam tikros specialybės ir patirties darbuotojus. Be to, tam tikruose pirkimuose net ir reikalavimas turėti teisę verstis tam tikra veikla pats savaime apima ir reikalavimą, kad tiekėjas turėtų galimybę naudotis atitinkamos srities specialisto paslaugomis (pvz., turi turėti architektus ar...Daugiau

Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas dažniausias pasitaikantis reikalavimas yra panaikinti tam tikrus perkančiųjų organizacijų sprendimus. Dažnai tiekėjai į teismus kreipiasi ir dėl to, kad jų pasiūlymai buvo atmesti, nors, tiekėjų įsitikinimu, jų pasiūlymai turėjo būti pripažinti tinkamais. Sprendžiant tokias bylas tampa labai svarbu žinoti, dėl ko konkrečiai tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 941...Daugiau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsprendė ir galutinai pasisakė byloje, kurioje buvo keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio dydžio ginčijant perkančiosios organizacijos sudarytas sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje byloje, pripažinęs pirkimo sutartį negaliojančia, iš perkančiosios organizacijos priteisė net 86.340 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Tačiau kasacinis teismas pasisakė, kad reikalavimas pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia yra išvestinis (Lietuvos...Daugiau

Proporcingumo principas yra vienas iš esminių viešųjų pirkimų principų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d.). Nors proporcingumo principas tiesiogiai teismų praktikoje taikomas pakankamai retai, tačiau tam tikrais atvejais jis praverčia tiekėjams ginant savo teises net ir esant formaliems pažeidimams. Pavyzdžiui, reikalavimas, jog tiekėjas nebūtų skolingas valstybinei socialinio draudimo įstaigai, formaliai yra tikrinamas galutinei pasiūlymų...Daugiau

Pasiūlymuose tiekėjai turi nurodyti tokius duomenis, kurie tiksliai atitiktų techninės specifikacijos (prekių, paslaugų ar darbų savybių) reikalavimus. Pasiūlyme esančių techninės specifikacijos duomenų patikslinimas yra labai ribotas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 1 d. nuostatą perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro...Daugiau

Vertinant tiekėjų pasiūlymus kartais susiduriama su situacija, kai kyla klausimas, ar tiekėjui gali būti leidžiama patikslinti pasiūlymo tam tikras dalis. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokiai reikalavimų rūšiai priklauso atitinkama pasiūlymo dalis. Pagal teisinį reguliavimą ir susiformavusią teismų praktiką yra leidžiama tikslinti pasiūlymo dalis dėl tiekėjo kvalifikacijos. Panašus teisinis reguliavimas egzistuoja ir dėl negatyvaus pobūdžio...Daugiau

Civilinio proceso kodekso 4237 str. 2 d. vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų nurodo viešąjį interesą. Viešasis interesas, be kitų kriterijų, lemia, ar konkrečioje situacijoje, pradėjus viešųjų pirkimų ginčą teisme, yra tikslinga stabdyti pirkimo procedūras ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Viešasis interesas – tai vertinamojo pobūdžio sąvoka,...Daugiau

Viešųjų pirkimų procedūrų metu svarbią reikšmę turi tikrojo pirkimo sąlygų turinio nustatymas. Nors Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta tiekėjų teisė kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 st. 2 d.), o perkančiosios organizacijos turi teisę savo iniciatyva paaiškinti pirkimo sąlygas (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 4 d.), pirkimo procedūrų metu...Daugiau