Pirkimo sąlygų aiškinimo taisyklės

Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas yra labai svarbu nustatyti tikrąjį pirkimo sąlygų turinį ir jį tinkamai išaiškinti. Jau buvo rašyta apie tai, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, taip pat atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas.

Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra toliau vystomos pirkimo sąlygų aiškinimo taisyklės. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos pirkimo sąlygas, turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 7 d. pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Aiškios, tikslios ir vienareikšmiškos pirkimo sąlygos leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004-04-29 Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Tiekėjams pirkimo sąlygų aiškumas yra svarbus, kad galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus. Perkančiosioms pirkimo sąlygų aiškumas yra svarbus, kad galėtų tiekėjų pateiktus pasiūlymus tinkamai ir vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas.

Kaip yra pažymėjęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, perkančioji organizacija yra įpareigota pirkimo sąlygas nustatyti taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001-10-18 Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

Labai svarbus pirkimo sąlygų aiškinimo principas yra tas, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Taigi, lingvistinis aiškinimo metodas neturi būti suabsoliutinamas, o vietoje to turėtų būti atsižvelgiama į perkančiosios organizacijos valią nustatant atitinkamą prikimo sąlygą, taip pat į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus).

Neaiškių pirkimo sąlygų nustatymas gali lemti neigiamus teisinius padarinius pačioms perkančiosioms organizacijoms. Teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).