Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino „kvazisubtiekimo“ sąvoką
Dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose tiekėjams yra keliami reikalavimai savo personale turėti tam tikros specialybės ir patirties darbuotojus. Be to, tam tikruose pirkimuose net ir reikalavimas turėti teisę verstis tam tikra veikla pats savaime apima ir reikalavimą, kad tiekėjas turėtų galimybę naudotis atitinkamos srities specialisto paslaugomis (pvz., turi turėti architektus ar statybos inžinierius, turinčius teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais).
Jau senokai Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra įtvirtina, kad nėra būtina, jog tiekėją ir tiekėjo dėl kvalifikacijos pasitelktą specialistą pasiūlymų pateikimo ar pasiūlymų vertinimo metu sietų darbo santykiai. Tačiau tiekėjas turi įrodyti, kad tuo metu jo turimi teisinio pobūdžio ryšiai yra pakankami užtikrinti pirkimo sąlygomis nustatytą tiekėjo kvalifikaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1652/2013).
Tiekėjas, siekdamas įrodyti savo kvalifikaciją, turi perkančiajai organizacijai pateikti dokumentą, patvirtinantį turimą ryšį su atitinkamu specialistu. Toks dokumentas turi būti įpareigojantis tiek tiekėją, tiek specialistą. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir pateiktas specialisto sutikimas negali būti pakankami. Laikoma, kad neįpareigojantis dokumentas neužtikrina perkančiosios organizacijos interesų ir specialisto pajėgumo prieinamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1214/2014). Analogiškai dokumentas, kuriuo įsipareigoja tik viena šalis (arba tiekėjas, arba specialistas), taip pat nėra pakankamas tam, kad tiekėjo kvalifikacija būtų pripažinta tinkama. Tiekėjai, norėdami įrodyti kvalifikaciją ateityje įdarbinamo specialisto pagrindu, perkančiosioms organizacijoms turi pateikti dvišalį savo ir būsimo darbuotojo susitarimą dėl darbo santykių sukūrimo, kuriame būtų aiškiai įtvirtintos šalių valia sudaryti darbo sutartį ir jos sąlygos.
Kitas reikalavimas, kuris yra keliamas tiekėjams, ketinantiems ateityje įdarbinti specialistą, yra tai, jog toks rėmimasis specialisto pajėgumais turi būti atskleistas (išviešintas) dar pasiūlymų pateikimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visiškai neseniai išaiškino, kad jeigu tiekėjas tokios aplinkybės neišviešino pasiūlyme, vėliau (po galutinio pasiūlymo pateikimo termino) tiekėjas neturės teisės šios aplinkybės tikslinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Bet kokiu atveju vertinant, ar būsimas darbuotojas laikytinas tiekėjo subtiekėju, ar kitu ūkio subjektu, tokį asmenį vienaip ar kitaip pasiūlyme reikia išviešinti. Tik tokiu atveju tiekėjams suteikiama teisė (o perkančiosioms organizacijoms – pareiga) tikslinti kvalifikacijos duomenis.
Minėtoje byloje kasacinis teismas pirmą kartą įtvirtino „kvazisubtiekimo“ sąvoką. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymo pateikimo etape susiklostę tiekėjo ir specialisto santykiai galėtų būti vertinami kaip kvazisubtiekimas: asmuo dar nėra tiekėjo darbuotojas, jis tiesiogiai prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, tačiau viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu tai darys ne kaip atskiras subjektas, o tiekėjo personalo dalis. Be to, būsimos darbo sutarties sudarymo tikslas – ne nuolatiniai, pastovūs darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai, o konkrečios, atskiros užduoties įvykdymas.
Teismas įvertino, kad ketinimą įdarbinti kitą asmenį viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų galima kvalifikuoti kaip vidinį tiekėjo sudėties persitvarkymą, kuris tiek pagal kasacinio teismo, tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją yra leistinas. Todėl būsimi darbuotojai tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami analogiškai kaip subtiekėjai. Tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet Viešųjų pirkimų įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus pateikti vėliau nei pasiūlymo pateikimo metu.
Apibendrinant konstatuotina, kad tiekėjai pasiūlymų pateikimo metu turi teisę remtis specialistais, kurie dar nėra įdarbinti. Tokia galimybė yra įtvirtinta tiek siūlant konkretų specialistą pagal perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus, tiek siekiant įrodyti paties tiekėjo (juridinio asmens) teisę vertis atitinkama veikla. Tačiau tiekėjo rėmimasis dar neįdarbintais specialistais turi atitikti keletą reikalavimų: pirma, tiekėjas ir specialistas turi sudaryti abi puses įpareigojantį susitarimą dėl būsimų darbo santykių sukūrimo; antra, tiekėjas dar pasiūlymo pateikimo metu turi perkančiajai organizacijai atskleisti (išviešinti) faktą, jog pirkimo sutarties vykdymo metu jis remsis dar neįdarbinto specialisto pajėgumais.
