Civilinio proceso kodekso 4237 str. 2 d. vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų nurodo viešąjį interesą. Viešasis interesas, be kitų kriterijų, lemia, ar konkrečioje situacijoje, pradėjus viešųjų pirkimų ginčą teisme, yra tikslinga stabdyti pirkimo procedūras ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Viešasis interesas – tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys yra ne kartą atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų sprendimuose. Be to, viešasis interesas konkrečioje byloje gali būti atskleidžiamas tik analizuojant tos bylos aplinkybes.
Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).
Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu.
Viena vertus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų bei Viešųjų pirkimų įstatymo. Neteisėtų procedūrų vykdymas prieštarautų ir neatitiktų viešojo intereso užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą.
Kita vertus, viešasis interesas reikalauja užbaigti pirkimo procedūras tam, kad perkančioji organizacija galėtų pradėti naudotis įgyjamomis prekėmis, gaunamomis paslaugomis ir darbais. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala labai svarbioms vertybėms (pvz., sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui).
Kiekvienu atveju skirtingos pobūdžio viešieji interesai lemia, kad konkuruoja keletas teisinių vertybių. Todėl kiekvienoje atskiroje byloje turi būti sprendžiama, kuri vertybė yra svarbesnė ir kurios vertybės neapgynus atsirastų didesnė žala.
Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija vykdo pirkimą iš Europos Sąjungos lėšų bei atitinkamam projektui yra nustatyti griežti terminai, įvertinus projekto finansavimui nustatytus terminus gali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kita vertus, minėtas principas negali būti suabsoliutinamas. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis sustabdomos pirkimo procedūros – finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, taikymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismai yra pažymėję, kad teisminis procesas gali būti viena iš projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo priežasčių, kas būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-869/2014).
Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą gali būti atsižvelgiama ir į aplinkybes, susijusias su perkančiosios organizacijos atliktais pirkimo parengiamaisiais veiksmais. Perkančioji organizacija, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų atlikimo laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laiką – to nepadariusi, perkančioji organizacija neturi teisės ieškovo prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių vertinti kaip pagrindinių aplinkybių, dėl kurių buvo prarastas pirkimo finansavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-869/2014).
