Viešųjų pirkimų procedūrų metu svarbią reikšmę turi tikrojo pirkimo sąlygų turinio nustatymas. Nors Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta tiekėjų teisė kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 st. 2 d.), o perkančiosios organizacijos turi teisę savo iniciatyva paaiškinti pirkimo sąlygas (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 4 d.), pirkimo procedūrų metu pakankamai retai yra naudojamasi šiuo institutu. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 8 d. nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.
Pagrindinis pirkimo sąlygų aiškinimo principas yra tas, kad pirkimo sąlygų aiškinimu negalima pakeisti pačios pirkimo sąlygos prasmės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).
Be abejonės, tik pati perkančioji organizacija turi teisę nustatyti jai reikiamas pirkimo sąlygas ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tačiau pirkimo sąlygų nustatymas negali pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Pirkimo sąlygų taikymas turi užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija –nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Kilus ginčams dėl tam tikros pirkimo sąlygos turinio, lingvistinio aiškinimo metodas negali būti suabsoliutinamas. Vietoje to pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Galiausiai, aiškinant pirkimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2014). Nurodyti pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo principai turėtų padėti užkirsti kelią tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimams pernelyg didelę reikšmę skiriant pažodiniam atskirų nuostatų aiškinimui.
[…] labai svarbu nustatyti tikrąjį pirkimo sąlygų turinį ir jį tinkamai išaiškinti. Jau buvo rašyta apie tai, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, taip pat […]