Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką, pagal kurią be svarbaus pagrindo atsisakęs sudaryti viešojo pirkimo sutartį tiekėjas turi pareigą atlyginti perkančiajai organizacijai padarytus nuostolius (pvz., padengti kainos skirtumą tarp tiekėjo pasiūlytos kainos ir kito tiekėjo, su kuriuo galiausiai buvo sudaryta sutartis, kainos).
2023 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar perkančioji organizacija turėjo teisę pasinaudoti 100.000 Eur dydžio tiekėjo pasiūlymo garantija. Toje byloje tiekėjas įrodinėjo, jog jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį dėl objektyvių priežasčių – dėl karo Ukrainoje ir prekybos sankcijų, kuriomis buvo sustabdytas tam tikrų produktų sertifikatų galiojimas, kas lėmė ne tik tiekimo grandinių sutrikimą, bet ir kainų padidėjimą. Be to, aptariamoje situacijoje tiekėjas prieš pirkimo sutarties sudarymą ėmėsi itin aktyvių veiksmų ir prašė, kad perkančioji organizacija įsipareigotų nedelsiant po viešojo pirkimo sutarties sudarymo pakeisti pirkimo sutarties sąlygas dėl kainos.
Kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl abiejų aukščiau nurodytų aspektų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tiekėjas, atsisakęs sudaryti pirkimo sutartį, turi prisiimti atsakomybę viešojo pirkimo sąlygose nurodytoje apimtyje, t. y. dėl 100.000 Eur garantijos kaip pasiūlymo užtikrinimo priemonės išmokėjimo. Kasacinio teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog padidėjo kainos, nėra pagrindas tiekėjui atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime, turi pareigą elgtis rūpestingai, įsitikinti savo deklaruojamos informacijos (pvz., kainų) tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi nustatytiems reikalavimams ir t. t. Todėl, teismo vertinimu, tiekėjo dalyvavimas viešajame pirkime reiškia, jog jis įsipareigoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Jeigu tiekėjas, laimėjęs pirkimą, pradeda abejoti pats savo teikto pasiūlymo ekonomiškumu ir būsima nauda, tai gali būti pagrindas tokius tiekėjo veiksmus pripažinti nesąžiningais bei atitinkamai taikyti tiekėjo atžvilgiu tam tikras teisinės atsakomybės priemones.
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos turi teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, jeigu būtų nustatyta aplinkybė, jog tiekėjas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį neturėdamas pagrįstų ir objektyvių priežasčių. Teismas nurodė, kad net jeigu tiekėjo atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį lėmė nepalankių aplinkybių atsiradimas – viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų padidėjimas – tokios aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamomis pagrįsti teisei atsisakyti pasirašyti sutartį.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tiekėjai neturi teisės reikalauti, kad perkančiosios organizacijos dar iki pirkimo sutarties pasirašymo pakeistų pirkimo sutarties sąlygas ar įsipareigotų jas pakeisti nedelsiant po pirkimo sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad toks tiekėjo prašymas prieštarauja viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Kasacinis teismas pabrėžė, kad sutarties vykdymo kainos padidėjimas pats savaime negali būti priežastis atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu sutarties kaina iš tiesų padidėjo – šis klausimas turėtų būti sprendžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (pvz., svarstant, ar pasirašius pirkimo sutartį yra pagrindas pakeisti pirkimo sutarties tam tikras sąlygas).
Konstatuotina, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus viešajame pirkime, turi pareigą siūlyti tik tokią kainą, už kurią tikrai įsipareigotų įvykdyti pirkimo sutartį bei prisiimtų iš to kylančias rizikas. Net tais atvejais, kai pirkimo sąlygos nereikalauja pateikti jokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tiekėjai neturi teisės be pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo sutarties – tokiais atvejais tiekėjams gali tekti pareiga atlyginti nuostolius (pvz., kainos skirtumą tarp savo pasiūlytos kainos ir perkančiosios organizacijos su kitu tiekėju sudarytos sutarties kainos).
