Tiekėjai turi išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai priėmė nutartį, kurioje dar kartą konstatavo tiekėjų pareigą dar pasiūlyme išviešinti ūkio subjektus, kuriais tiekėjas remiasi.

Viešųjų pirkimų įstatymo 49 str. yra nustatyta sąvoka „rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais“. Kasacinis teismas nurodė, kad ši sąvoka turi dvi reikšmes:

1. kitas ūkio subjektas, kuris yra reikalingas tiekėjui įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, arba
2. kitas ūkio subjektas, kuriam tiekėjas ketina tiesiog perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

Anot kasacinio teismo, šie santykiai tarp tiekėjo ir kito ūkio subjekto gali ir sutapti, t. y. tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto kvalifikacija ir tuo pačiu pavesti kitam ūkio subjektui vykdyti dalį viešojo pirkimo sutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama, kad dar pasiūlyme būtina išviešinti visus ketinamus pasitelkti ūkio subjektus, t. y. ir tokius ūkio subjektus, kurių kvalifikacija nesiremia, bet kurie prisidės prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, 46 punktas).

Tai reiškia, kad pasiūlyme vienokiu ar kitokiu būdu privaloma nurodyti, kad tiekėjas ketina pasitelkti kitą ūkio subjektą. Kitu atveju tiekėjas, teikdamas perkančiajai organizacijai kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, negalės remtis kito ūkio subjekto pajėgumais.

Todėl yra svarbu, kad aplinkybė apie tiekėjo ketinimą pasitelkti kitus ūkio subjektus nėra ir negali būti tikslinama (išskyrus tam tikrus išimtinius Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus atvejus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje padarė išvadą, kad tiekėjui pateikiant pasiūlymą nenurodžius, kad tiekėjas remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėliau ūkio subjektų išviešinti nebegalima (net jei tie ūkio subjektai yra fiziniai asmenys, kurie bus įdarbinti pas tiekėją).

Kol kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra atsakyta į klausimus, kaip turėtų būti aiškinimas Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnis, kuriame nėra tiesiogiai reikalaujama, kad pasiūlyme būtina išviešinti absoliučiai visus subtiekėjus, tačiau reikalaujama, kad apie subtiekėjus perkančiajai organizacijai būtų pranešta ne vėliau negu pradedama vykdyti viešojo pirkimo sutartis.

Todėl tikėtina, kad kasacinio teismo praktika ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjai remiasi, išviešinimo klausimu ir toliau bus formuojama bei bus detaliau paaiškinama tiekėjų pareigos išviešinti ūkio subjektus tvarka ir aptariama, ar gali egzistuoti situacijos, kai tiekėjai neprivalėtų išviešinti visų subtiekėjų.