Advokatų profesinė bendrija Kenstavičius ir partneriai pasiekė pergalę Lietuvos apeliaciniame teisme sprendžiant klausimą dėl teikėjo teisės remtis faktiškai įgyta patirtimi. Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką, konstatavo, kad tiekėjas gali remtis tik tokia patirtimi, kiek jos buvo įgyta pagal vykdytų viešojo pirkimo sutarčių nuostatas. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjui kaip subrangovui buvo paskirta atlikti darbų už 50.000 Eur, bet faktiškai tiekėjas atliko darbus už 100.000 Eur, toks tiekėjas galės remtis tik teisiškai įgyta patirtimi, t. y. tik dalyje dėl 50.000 Eur darbų atlikimo.
Pakankamai seniai jau buvo suformuota, kad viešųjų pirkimų sutartis draudžiama vykdyti tiems asmenims, apie kuriuos perkančiajai organizacijai nebuvo pranešta. Be to, kasacinis teismas formuoja vis griežtesnę praktiką konstatuodamas, kad tiekėjai privalo dar pasiūlyme išviešinti visus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketina remtis. Tokia praktika reiškia, kad subrangovas, jeigu jis buvo neišviešintas perkančiajai organizacijai vykdant viešojo pirkimo sutartį, dalyvaudamas kituose konkursuose negali remtis savo faktiškai įgyta, tačiau teisiškai neįforminta patirtimi.
Tačiau kyla klausimas, kaip turėtų būti vertinama tiekėjo patirtis, kai tiekėjas kaip subrangovas atliko daugiau darbų nei jam buvo pavesta viešojo pirkimo sutartimi. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 88 str. 1 d. perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Be to, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 1 d. 11 p. viešojo pirkimo sutartyje turi būti nurodyti subtiekėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami. Tai reiškia, kad įstatymo nuostatos dėl subrangovų bei subrangos apimties nurodymo pasiūlyme bei įtvirtinimo pirkimo sutartyje nėra betikslės. Perkančioji organizacija patikrina kiekvieno subrangovo atitiktį pirkimo sąlygoms, ir subrangovai įgyja teisę vykdyti pirkimo sutartį tik po atliktų patikros procedūrų.
Vykdant viešojo pirkimo sutartis gali būti, kad faktiškai subrangovas atliks daugiau darbų nei nustatyta pasiūlyme ar viešojo pirkimo sutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad subrangovas gali remtis tik tokia įgyta patirtimi, kuri buvo įgyta vykdant tik tuos darbus, kuriuos subrangovui buvo pavesta vykdyti pagal viešojo pirkimo sutartį.
Atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką tiekėjams rekomenduotina itin preciziškai vykdyti viešojo pirkimo sutartis. Tuo tarpu subrangovams rekomenduotina užsitikrinti, kad jų atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų faktinės apimtys tiksliai atitiktų viešojo pirkimo sutartyje jiems pavestų atlikti darbų ar teikti paslaugų apimtis. Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad subrangovas bus faktiškai atlikęs darbus ar suteikęs paslaugas pagal viešojo pirkimo sutartį, tačiau tokio subjekto dalyvavimas kituose viešuosiuose pirkimuose gali būti apsunkintas, kadangi dalyvis galės remtis ne visa (faktine), o tik teisiškai (ankstesnėje viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta) įgyta patirtimi.
Tuo tarpu perkančiosioms organizacijoms besiformuojanti teismų praktika reiškia, kad tiekėjų kvalifikacijos patikros procedūros turėtų būti atliktos kiek įmanoma atidžiau ir kylant abejonių dėl tiekėjo įgytos patirties reikėtų surinkti papildomų duomenų ir įsitikinti, kad iš tiesų tiekėjo patirtis buvo įgyta nepažeidžiant ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių nuostatų.
