Siekiant pakeisti viešojo pirkimo sutartį būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Pirkimo sutartį pakeitus nesant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo yra laikoma, kad tokie susitarimai dėl pakeitimų yra neteisėti ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario mėn. priėmė nutartį, kuria pripažino, jog, sudarius papildomą susitarimą dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo, bet negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, tiekėjas negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos priteisti tokiu papildomu susitarimu padidintos prekių, paslaugų ar darbų kainos.
Teismas konstatavo, kad sandorio (nagrinėtu atveju – papildomų susitarimų dėl kainos padidinimo) pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad toks sandoris (papildomas susitarimas) de jure neegzistuoja, todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų.
Tiekėjas tokiu atveju negalėtų reikalauti priteisti pinigų dėl prekių, paslaugų ar darbų padidėjusios kainos, kadangi šalys ne išplėtė iš pradžių sulygtų paslaugų mastą ar susitarė dėl kitų (naujų ar papildomų), tačiau padidino sutarties kainą. Taigi dėl sudaryto papildomo susitarimo paslaugų turinys iš esmės nepasikeitė, jų apimtis nepadidėjo.
Tiekėjui taip pat nebuvo pripažinti teisėti lūkesčiai į atlyginimą už padidėjusios kainos paslaugas, nes buvo konstatuotas papildomų susitarimų dėl kainos padidinimo neteisėtumas. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos veiksmų suklaidintam tiekėjui negali kilti kokių nors lūkesčių, jei jie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo. Tad tiekėjas turėjo žinoti, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimui būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas, o tokiam nesant tiekėjui negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, jog tiekėjas turi visą teisę gauti atlyginimą dėl neteisėtu susitarimu padidintos kainos. Teismas konstatavo, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir tiekėjas žinojo ir turėjo žinoti Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimą, susijusį su viešojo pirkimo sutarties keitimu, todėl šio reguliavimo pažeidimas sukelia neigiamus padarinius ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui.
