Turbūt viena iš nedaugelio rinkų, kuri palyginti nedaug nukentėjo nuo krizės ir netgi sugeba kasmet augti milžiniškais tempais, yra elektroninė prekyba. Vartotojai vis drąsiau įsigyja prekių ar paslaugų naudodami ryšio priemones, pavyzdžiui, internetu. Ši sritis yra palyginti nauja ir greitai besivystanti, todėl žinoti esminius elektroninės prekybos principus pravartu tiek naujai besisteigiančioms elektroninėms parduotuvėms, tiek vartotojams.
Vartotojai, įsigydami prekių internetu, turi daugiau teisių, nei įsigydami prekių įprastoje parduotuvėje. Be to, pačioms elektroninėms parduotuvėms yra taikomi aukštesni reikalavimai. Bet koks pardavimo elektroninėje erdvėje pažeidimas lemia tai, kad vartotojas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar net grąžinti sumokėtus pinigus, todėl elektroninių parduotuvių savininkai turėtų tiksliai žinoti, kokie papildomi reikalavimai yra keliami tokiai veiklai. Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti Civilinio kodekso 6.366 ir 6.367 straipsniuose bei 2001 m. rugpjūčio 17 d. Ūkio ministro įsakyme Nr. 258 „Dėl daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių patvirtinimo“.
Pirmiausia pažymėtina, kad papildomi teisiniai reikalavimai yra taikomi bet kokiam pirkimo procesui, kuris atliekamas naudojant ryšio priemones. Tai gali būti įvairūs leidiniai, prekių ar paslaugų katalogai, prekių ar paslaugų pardavimas telefono pagalba, taip pat per radiją ar televiziją, galiausiai – elektroniniu paštu ar internetu.
Tam tikromis prekėmis (pvz., licencijuojamomis) elektroninė prekyba apskritai negalima. O kitai prekių grupei netaikomos vartotojų apsaugą reguliuojančios teisės normos, pavyzdžiui, parduodant finansines paslaugas, prekes parduodant aukciono būdu, taip pat dėl maisto produktų, apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar laisvalaikio paslaugų. Tai reiškia, kad pastaraisiais atvejais vartotojai neturi papildomos apsaugos, pavyzdžiui, neturi teisės atsisakyti pirkimo sutarties per 7 darbo dienas nuo prekės pristatymo ar sutarties dėl paslaugų sudarymo dienos. Minėtų sričių teisinis reguliavimas yra prilyginamas įprastam prekių ar paslaugų įsigijimui, kadangi dėl prekių ar paslaugų pobūdžio yra būtinybė tam tikrose srityse labiau apsaugoti pardavėjų interesus. Priešingu atveju vartotojai, naudodamiesi savo teisėmis, galėtų pardavėjams padaryti neproporcingai didelių nuostolių, kurių nebūtų privaloma atlyginti.
Lietuvos Respublikoje yra patvirtintas sąrašas informacijos, su kuria pardavėjas privalo supažindinti pirkėją įsigyjant prekes elektroninėje erdvėje. Tokia informacija yra:
1) duomenys apie pardavėją (pavadinimas, adresas, juridinio asmens kodas, PVM kodas, kontaktai);
2) daikto ar paslaugos pagrindinės savybės;
3) pardavimo kaina (įskaitant mokesčius), taip pat pristatymo kaina;
4) apmokėjimo ir pristatymo tvarka;
5) pirkėjo teisė atsisakyti sutarties per 7 darbo dienas nuo prekių pristatymo arba sutarties dėl paslaugų sudarymo dienos.
Tai yra esminė informacija, kurią privalo suteikti pardavėjas. Išsamus tokios informacijos sąrašas ir turinys yra nurodytas jau minėtuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tačiau pardavėjui šiuo atveju yra nustatyta dar viena pareiga: šią informaciją nurodyti ne tik elektroninio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, atvaizduoti tokią informaciją kompiuterio ekrane, bet ir raštu supažindinti su ja. Tai pardavėjas privalo atlikti iki daiktų pateikimo pirkėjui momento. Įrodymus apie šios pareigos įvykdymą, be abejo, turi rinkti ir turėti pats pardavėjas.
Nors egzistuoja gausybė reikalavimų pardavėjams, veikiantiems elektroninėje erdvėje, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad kiekviena susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama sistemiškai. Pavyzdžiui, vienas iš elementų, kuris padeda išvengti nepagrįsto vartotojų pranašumo pardavėjų atžvilgiu yra tas, kad būtent vartotojų pareiga yra įrodyti, jog prekių trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento. Egzistuoja ir daugiau teisinių galimybių, kuriomis gali naudotis pardavėjai siekdami užkirsti kelią vartotojų piktnaudžiavimui savo teisėmis. Bet kuriuo atveju negali būti toleruojamas tiek vartotojų piktnaudžiavimas savo teisėmis, tiek pardavėjų piktnaudžiavimas savo padėtimi.
