Seimui 2011 m. gegužės 12 d. priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą buvo nustatyti tvirti pagrindai Lietuvos Respublikoje dar sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką.
Įstatyme nustatyti kai kurių energetikos rūšių suminės galios konkretūs ir aiškūs tikslai. Pavyzdžiui, iki 2020 metų Lietuvos Respublikoje vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminė galia turi būti padidinta iki 500 MW. Tuo tarpu 2010 metų pabaigoje Lietuvos Respublikoje esančių vėjo elektrinių suminė galia buvo 154 MW. Žvelgiant į tai, kokiais tempais vėjo energetika buvo plėtojama 2009 ir 2010 metais, galima manyti, kad, išlaikius tokius tempus, įstatyme nustatytą tikslą būtų galima palyginti nesunkiai pasiekti.
Europos Sąjunga pirmą kartą tikslus didinti atsinaujinančios energetikos dalį nustatė 1997 metais. Nuo to laiko tiek Europos Sąjungos, tiek ir Europos vėjo energetikos asociacijos nustatyti tikslai buvo visada įgyvendinami, o rezultatai kartais net gerokai pranokdavo lūkesčius.
Tiek Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, tiek Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB Lietuvos Respublikai yra iškeltas aiškus tikslas – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Dėl to svarbu, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami, ir nebūtų sudarytų biurokratinių ar kitokių nepagrįstų kliūčių įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.
