Sutarties kainos keitimas – tik pagal sutartyje nustatytus kriterijus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio mėnesį sprendė bylą, kurioje kilo ginčas dėl sutarties kainos sumažinimo, kai perkančioji organizacija atsisako tam tikros dalies darbų.

Pagal byloje kilusį ginčą perkančioji organizacija atsisakė darbų iš viso 52-ose pozicijose. Skaičiuojant atsisakomus darbus pagal tiekėjo pateiktą žiniaraštį bei jame nurodytus įkainius bendra atsisakomų darbų vertė sudarytų 5.491,13 Eur be PVM. Tuo tarpu jeigu vertinant atsisakomų darbų vertę pagal tiekėjo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo raštus, atsisakytų darbų vertė turėtų būti padidinta dar papildomai 1.869.505,24 Eur be PVM suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino, kad pagal viešojo pirkimo sutarties 12.3 punktą neatliekamų darbų ir (arba) papildomų darbų kainos apskaičiuojamos pagal rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, o jei tokių įkainių nėra. Tuo tarpu perkančioji organizacija laikė, kad aukštesnę teisinę galią turėjo tiekėjo pasiūlymo paaiškinimai (t. y. neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentai), palyginti su tiekėjo pateiktais žiniaraščiais. Šią poziciją perkančioji organizacija grindė sutartį sudarančių dokumentų sąrašu, kuriame nustatytas jų pirmumas (hierarchija).

Nepaisant to, kasacinis teismas nusprendė, kad turėtų būti taikomos žiniaraščiuose nustatytos kainos (įkainiai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo poziciją grindė tuo, kad būtent tokios kainos sumažinimo taisyklės buvo įtvirtintos sutartyje. Kasacinis teismas motyvavo, kad jei perkančiosios organizacijos darbų kiekių žiniaraščiams suteikia teisinę reikšmę, dėl kurios tiekėjo subjektinės teisės varžytis sudaryti sutartį gali būti pasunkintos ar likti neįgyvendintos, tai šių dokumentų reikšmė sudarius sutartį negali pasikeisti tiekėjo nenaudai.

Be to, kasacinis teismas rėmėsi vadinamąja contra proferentem taisykle, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai.

Esant situacijai, kai tam tikra viešojo pirkimo sutarties sąlyga buvo parengta išimtinai perkančiosios organizacijos ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies (t. y. perkančiosios organizacijos) nenaudai. Kasacinis teismas konstatavo, kad taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų turiniui) šalį.

Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija sutarties sąlygose buvo aiškiai išreiškusi, kad neatliekamų darbų kaina skaičiuodama pagal tiekėjų pateiktus žiniaraščius. Pirkimo sąlygose nebuvo nuostatų, kad darbų kiekis keisis, nebuvo nustatyta darbų kainos perskaičiavimo galimybė vadovaujantis neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentais, atsakovei atsisakius dalies darbų.

Darytina išvada, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti ir iškreipti sutarties nuostatų turinio. Netgi tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties sąlygos nėra aiškios, sutartis turi būti aiškinama tiekėjų naudai, t. y. neaiškių Sutarties sąlygų neigiamų padarinių rizika turėtų būti perkelta perkančiosios organizacijos nenaudai.

Rašyti komentarą