Ieškinyje negalima pateikti iš esmės naujų teisinių argumentų

Viešųjų pirkimų ginčai pasižymi tuo, kad juose yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pirmiausia per griežtai nustatytą terminą teikėjai turi pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją, ir tik po to, jeigu pretenzija yra netenkinama, galima teikti ieškinį teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje (Civilinio proceso kodekso 4233 str. 2 d.). Be to, ieškinio pagrindas turi sutapti su pretenzijos pagrindu (Civilinio proceso kodekso 4233 str. 3 d.).

Teismų praktikoje jau seniai buvo suformuota, tiekėjas savo ieškinį teisme turėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Kiek vėliau teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad vertinant pretenzijų ir ieškinio sutaptų svarbiau yra pagrindo, bet ne suformuluotų reikalavimų sutaptis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.

Tad viešųjų pirkimų ginčų atveju galima kelti pagrįstą klausimą: ar tiekėjui pakanka pretenzijoje ir ieškinyje nurodyti tik aplinkybes apie viešojo pirkimo procedūras, ir neformuluoti absoliučiai jokių teisinių argumentų?

Visgi, atrodo, pagal kasacinio teismo praktiką teikėjai privalėtų tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje suformuluoti ir teisinius argumentus, kuriais grindžia savo poziciją. Visiškai neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pretenzijoje ir ieškinyje turėtų sutapti faktinės aplinkybės, kurios apima tiek pačias aplinkybes, tiek ir teisinį aplinkybių vertinimą. Tai reiškia, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytas teisinių aplinkybių vertinimas (esminiai teisiniai argumentai) turėtų sutapti. Jeigu tiekėjas ieškinyje nurodo iš esmės naujus teisinius argumentus, apie kuriuos apskritai nepasisakė pretenzijoje, tokie argumentai teisme nebeturėtų būti analizuojami (išskyrus atvejus, kai tiekėjas negalėjo tam tikrų argumentų pateikti anksčiau, t. y. kartu su pretenzija).

Tokią poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvuoja tuo, kad jeigu tiekėjams pakaktų pretenzijoje ir ieškinyje nurodyti tik faktines aplinkybes, tai reikštų, kad tiekėjai galėtų apskritai nenurodyti jokių teisinių argumentų.

Rašyti komentarą