Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau plėtoja praktiką, pagal kurią tiekėjams viešuosiuose pirkimuose yra suteikiama teisė tik vieną kartą paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą.
Pirmą kartą kasacinis teismas tokią taisyklę suformavo Liepkalnio sankryžos byloje, kurioje konstatavo, kad tiekėjai turi teisę tikslinti duomenis apie kvalifikaciją tik tuos, kurie buvo pateikti kartu su pirminiu pasiūlymu, ir tik vieną kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
Kiek vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino praktiką, kuria buvo įtvirtinta skirtinga pasiūlymų vertinimo tvarka atsižvelgiant į tai, ar tikslinama dalis yra pasiūlymo „siaurąja“ prasme, ar „plačiąja“ prasme dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad galimybės tikslinti pasiūlymą nebepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 priėmė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).
Visiškai neseniai, t. y. 2022-10-06 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau plėtojo praktiką dėl tiekėjų teisės vieną kartą tikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Kasacinis teismas nagrinėjo situaciją, kai po perkančiosios organizacijos prašymo patikslinti duomenis apie įvykdytą sutartį tiekėjas ne tik patikslino prašytus duomenis, tačiau tuo pačiu ir pateikė naujus duomenis apie tinkamai įvykdytą kitą (naują, pradiniame pasiūlyme nenurodytą) sutartį.
Kasacinis teismas nurodė, kad visgi nei perkančiosios organizacijos paprašytas, nei savo iniciatyva tiekėjas negali pateikti naujų duomenų apie kartu su pasiūlymu nenurodytos sutarties tinkamą vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokių naujų duomenų nurodymas laikytinas pasiūlymo esmės pakeitimu, t. y. naujo pasiūlymo pateikimu. Kasacinio teismo neįtikino argumentai, kad: 1) tiekėjas tikslino duomenis apie savo kvalifikaciją; 2) tiekėjo nurodyta nauja sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta iki pasiūlymų pateikimo dienos; 3) užsakovo pažyma egzistavo iki pasiūlymų pateikimo dienos; 4) tiekėjo patirtis egzistavo (atsirado) iki pasiūlymų pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pradiniame pasiūlyme nedeklaravus duomenų apie tinkamai įvykdytą sutartį, vėlesnėje stadijoje tiekėjas negali tikslinti kvalifikacijos nurodydamas duomenis apie pasiūlyme nenurodytą sutartį.
Nors toje pačioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad kiekvieną kartą reikėtų individuliai ir atskirai spręsti, ar tiekėjas turi teisę tikslinti tam tikrus duomenis, tačiau iš minėtos nutarties galima nustatyti du aiškius ir konkrečias pavyzdžius dėl tiekėjų teisės tikslinti pasiūlymą:
- Tiekėjas turi teisę tikslinti pasiūlymą, jeigu pasiūlyme nurodyta informacija yra prieštaringa. Pavyzdžiui, jeigu tikėjas pasiūlyme nurodo visus reikalingus duomenis, tačiau šiuos duomenys pagrindžiantys dokumentai (pateikti kartu su pasiūlymu) yra prieštaringi. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę paaiškinti prieštaravimą ir tai nėra laikoma naujų, pradiniame pasiūlyme nenurodytų duomenų pateikimu.
- Tiekėjas neturi teisės tikslinti pasiūlymo pateikiant duomenis apie įvykdytą sutartį, jeigu pradiniame pasiūlyme apskritai nebuvo informacijos apie tą konkrečią įvykdytą sutartį.
Taigi, bendra pastarojo meto tendencija yra ta, kad tiekėjams lieka vis mažiau galimybių patikslinti, paaiškinti pasiūlymus. Tiekėjai turėtų vengti pateikti naujus, kartu su pasiūlymu nepateiktus duomenis, o perkančiosios organizacijos turėtų naujai pateiktus duomenis atsisakyti vertinti.
Savo ruožtu tai reiškia, kad tiekėjai dar pradiniame pasiūlyme turėtų stengtis nurodyti maksimaliai daugiau informacijos apie savo kvalifikaciją (pvz., sukauptą patirtį, įvykdytas sutartis ir pan.), kad pasiūlymų tikslinimo metu jie galėtų (turėtų teisę) tikslinti duomenis apie kvalifikaciją.
