Ne visi kvalifikacijos dokumentai gali būti pateikiami pasiūlymo vertinimo metu

Paprastai organizuojant viešuosius pirkimus yra reikalaujama, kad viešojo pirkimo dalyvis kvalifikaciją įgytų ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Tačiau plėtojantis viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui bei praktikai atsiranda vis daugiau šios taisyklės išimčių.

Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 49 str. 4 d. leidžia tiekėjui pakeisti subrangovą kitu subrangovu, jeigu pasiūlyme nurodytas subrangovas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Tai reiškia, kad tiekėjas gali pasitelkti naują (neišviešintą) ūkio subjektą, kurio pajėgumais remsis.

Taip pat tam tikros išimtys egzistuoja vertinant tiekėjų pasiūlymus dalyje dėl tiekėjų teisės verstis reikalaujama veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2017 metais nurodė, kad jeigu pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai nustatyta, kokius teisės verstis atitinkama veikla dokumentus turi pateikti tiekėjas, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui pasitelkti naują subjektą, atitinkantį keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad šiuo atžvilgiu tiekėjai turi teisę ne pakeisti kartu su pasiūlymu nurodyta subteikėją kitu subteikėju, bet turi teisę nurodyti visiškai naują subteikėją, atitinkantį keliamus reikalavimus.

Vėliau, plėtojantis kasacinio teismo praktikai, buvo sprendžiamas klausimas, ar tiekėjas turi teisę pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę verstis atitinkama veikla, kuris buvo išduotas po galutinio pasiūlymo pateikimo termino, bei ar apskritai toks dokumentas pateiktinas viešojo pirkimo procedūrų metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, pažymėjo kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios ir tiekėjų pasiūlymai negali būti atmesti dėl pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų (net jeigu atitinkami teisės verstis veikla reikalavimai nustatyti teisės aktuose). Teismas nurodė, kad įrodyti teisę verstis atitinkama veikla galima ne tik pasitelkiant kitus ūkio subjektus, bet ir kitomis priemonėmis.

Nagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad jeigu pirkimo sąlygose buvo neišviešintas reikalavimas pateikti atitinkamą teisę verstis atitinkama veikla patvirtinantį dokumentą, tokiu atveju tiekėjas gali įrodinėti, jog jis šią teisę įgis prieš pradedant vykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Tai reiškia, kad jeigu pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinto aiškaus reikalavimo pateikti tam tikrą teisę verstis atitinkama veikla patvirtinantį dokumentą, perkančiosios organizacijos gali prarasti teisę reikalauti, jog tiekėjai tokį dokumentą pateiktų kvalifikacijos patikros procedūrų metu. Visgi tai jokiu būdu nereiškia, jog toks dokumentas yra neprivalomas – bet kuriuo atveju tiekėjai galės vykdyti pirkimo sutartį tik turėdami absoliučiai visus reikalingus dokumentus. Tačiau besikeičianti teismų praktika reiškia, kad tam tikrais atvejais tiekėjai gali teisės verstis atitinkama veikla dokumentus pateikti ir prieš pat pradedant vykdyti prikimo sutartį.

Atsižvelgiant į šiuos viešųjų pirkimų pokyčius perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina pirkimo sąlygose nurodyti tikslius dokumentus, kuriuos turėtų tiekėjai pateikti siekdami įrodyti teisę verstis atitinkama veikla. Tuo tarpu tiekėjai įgyja vis daugiau galimybių išvengti galimo pasiūlymo atmetimo dėl pirkimo sąlygose aiškiai nenurodytų (neišviešintų) reikalavimų.

Rašyti komentarą