Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, kad tam tikrais atvejais tiekėjų, patekusių į interesų konflikto situaciją, pasiūlymai turi būti atmesti. Interesų konflikto situacija laikoma tada, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai, komisijos nariai ar kiti asmenys dalyvaujantys viešojo pirkimo procedūroje, turi asmeninį suinteresuotumą pirkimo procedūromis.
Lietuvos Respublikos teismuose buvo nagrinėjama byla, kurioje buvo nustatyta, jog tas pats fizinis asmuo vienu metu buvo ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narys, ir vieno iš pirkime dalyvavusių tiekėjų darbuotojas.
Vien šių aplinkybių teismams pakako konstatuoti, kad viešųjų pirkimų procedūrų metu egzistavo interesų konfliktas. Teismas konstatavo, kad tiekėjų, patekusių į interesų konfliktų situaciją, pasiūlymai negali būti laikomi tinkamais ir tokie tiekėjai privalo būti pašalinti iš pirkimo procedūrų.
Kaip matyti, nurodytoje byloje interesų konflikto situacija buvo įvertinta itin kategoriškai (griežtai). Verta atkreipti dėmesį į kai kurias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, byloje nebuvo vertinama, kokio pobūdžio darbo teisiniai santykiai siejo komisijos narį su vienu iš tiekėjų; byloje nebuvo nustatyta, kad tas fizinis asmuo būtų atskleidęs tiekėjui konfidencialią informaciją apie viešojo pirkimo procedūras. Teismas netgi nustatė, kad šiuo atveju perkančioji organizacija nėra kalta dėl susidariusios situacijos – perkančioji organizacija neturėjo duomenų, kad vienas iš komisijos narių turi darbo sutartį su pirkime dalyvaujančiu tiekėjų, o pats komisijos narys tokios informacijos perkančiajai organizacijai nepateikė. Teismas netgi konstatavo, kad perkančioji organizacija ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams atsirasti. Tačiau to nepakako tam, kad perkančiosios organizacijos sprendimai būtų palikti galioti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, jog tiekėjas gali būti pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūrų tik tuo atveju, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Kaip matyti, Viešųjų pirkimų įstatymas nustato nemažai svarbių sąlygų tam, kad tiekėjas būtų pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų dėl interesų konflikto. Tačiau sprendžiant minėtą bylą galiojo ankstesnės redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris nenustatė interesų konflikto sąvokos, tad teismai sprendimą priėmė vadovaudamiesi viešųjų pirkimų principais. Vertinant potencialias interesų konflikto situacijas naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, matyti, kad ateityje gali būti sudėtingiau įrodyti tiekėjų pašalinimo būtinybę ir teisinį pagrindą, kadangi pats Viešųjų pirkimų įstatymas, kaip minėta, nustato pakankamai detalias sąlygas dėl tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų už interesų konfliktus.
