Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo mėnesį svarstė ir priėmė naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą. Įstatymu turės būti įgyvendintos naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos, priimtos dar 2014 metais. Nors Lietuvos Respublikos Prezidentė 2017-04-18 vetavo Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau bet kuriuo atveju naujasis įstatymas įsigalioti turėtų netrukus, kadangi pagal ES viešųjų pirkimų direktyvas naujas įstatymas turėjo būti priimtas dar 2016 metais. Pagal šiuo metu siūlomą scenarijų naujasis įstatymas įsigaliotų 2017-07-01.
Naujajame įstatyme bus numatyta nemažai pokyčių. Apie kai kuriuos esminius ir svarbiausius pokyčius trumpai nurodyta toliau.
Nuo šiol bus konkrečiai nustatyta, kokia informacija tiekėjų pasiūlymuose negali būti laikoma konfidencialia. Tai – pagal įstatymus viešai skelbtina informacija, taip pat duomenys apie tiekėjo kvalifikaciją ir apie pasitelkiamus subrangovus. Be to, ir kita informacija negalės būti laikoma konfidencialia, jeigu tiekėjas neįrodys jos slaptumo. Konfidencialios informacijos sampratos tikslesnis įtvirtinimas reikš, kad, viena vertus, perkančiosios organizacijos privalės atskleisti daugiau informacijos to prašantiems dalyviams. Kita vertus, konkursų dalyviai, gavę daugiau informacijos (pvz., apie konkurentų kvalifikaciją), turės daugiau galimybių ginti savo teises teismuose. Bet kuriuo atveju minėtas pokytis atneš daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų procedūrose ir suvaržys tiekėjų pastangas įslaptinti didžiąją dalį pasiūlymo.
Taip pat bus įtvirtinama perkančiųjų organizacijų pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis ir sudaryti galimybes pirkimo dalyviams konkuruoti dėl skirtingų objekto dalių. Tik išimtiniais atvejais perkančiosios organizacijos galės neskaidyti pirkimo objekto dalių. Tokiu būdu yra skatinamas smulkus ir vidutinis verslas, kad ir jie galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
Numatoma nemažai pokyčių vertinant tiekėjų kvalifikaciją. Jeigu tiekėjas bus skolingas valstybei daugiau nei 50 Eur mokesčių, perkančioji organizacija turės sudaryti galimybes tiekėjui skolą padengti kvalifikacijos vertinimo metu. Jeigu tiekėjas skolą padengs – jis bus laikomas atitinkančiu keliamus reikalavimus. Todėl tiekėjams atsiras daugiau galimybių apsiginti, jeigu skola valstybei egzistavo trumpą laiką. Šis pokytis atneš didesnę konkurenciją pirkimuose, kadangi perkančiosios organizacijos nebegalės atmesti tų tiekėjų, kurie padengs skolą valstybei kvalifikacijos tikrinimo procedūros metu, pasiūlymų.
Planuojama įtvirtinti reikalavimą, kad tiekėjas bus pašalinamas iš pirkimo, jeigu jis bus sudaręs konkurenciją iškreipiančių susitarimų su kitais tiekėjais – užteks, kad perkančioji organizacija surinks pakankamai duomenų, pagrindžiančių tokią aplinkybę. Taigi, nereikės net ir Konkurencijos tarybos ar teismų sprendimų, kuriais būtų konstatuotas konkurenciją iškreipiančio susitarimo sudarymo faktas. Šiais pokyčiais siekiama atbaidyti rinkos dalyvius dalyvauti konkurencijos teisę pažeidžiančiuose susitarimuose ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus, o perkančiosioms organizacijoms suteikia įrankius pašalinti neteisėtus veiksmus atliekančius tiekėjus iš pirkimo procedūrų.
Didesnis dėmesys bus skiriamas ir interesų konfliktų prevencijai. Tiekėjas, kuris bus patekęs į interesų konflikto situaciją, t. y. kai nustatoma, kad komisijos nariai ar kiti asmenys turi asmeninį suinteresuotumą pirkimo rezultatu tam tikro tiekėjo naudai, bus pašalinamas iš pirkimo procedūrų.
Labai įdomus teisinis reguliavimas numatytas tiekėjams, viešojo pirkimo procedūrų metu pateikusiems melagingą informaciją. Planuojama, kad tiekėjas, kuris buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų dėl to, kad pateikė melagingą informaciją, vienerius metus negalės dalyvauti jokiame viešajame pirkime Lietuvoje. Jeigu tiekėjas skųs perkančiosios organizacijos sprendimą teismui, tačiau teismas nepatenkins ieškinio, tokiu atveju vienerių metų pašalinimo iš visų viešųjų pirkimų procedūrų terminas bus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl melagingą informaciją pateikę tiekėjai, kurie buvo už tai pašalinti, bus skelbiami viešai.
Taip pat planuojama padidinti reikalavimus dėl juodųjų sąrašų. Nuo šiol dalyvį, kuris yra patekęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pašalinti bus privaloma. Tokiame sąraše ūkio subjektas atsidurs, kai iš esmės pažeis sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir tokią sutartį perkančioji organizacija nutrauks, taip pat kai teismas dėl netinkamai vykdomos sutarties perkančiosios organizacijos naudai iš dalyvio priteis nuostolių atlyginimą. Tokie tiekėjai trejus metus negalės dalyvauti jokiame viešajame pirkime. Be to, bus pašalinamas ir toks dalyvis, kuris nors ir nėra patekęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau jeigu jis buvo įsteigtas tam, kad išvengtų pašalinimo šiuo pagrindu. Šiuo metu nepatikimų tiekėjų sąraše jau yra 18 ūkio subjektų. Tikėtina, kad ateityje šis sąrašas bus dar platesnis, todėl tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams nepatikimų tiekėjų sąrašas bei su juo susijęs teisinis reguliavimas taps dar aktualesnis. Be to, Lietuvos Respublikos teismuose jau yra nagrinėjamos bylos dėl tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus, bet ateityje, tikėtina, tokių bylų turėtų dar labiau daugėti. Tad tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams bus aktuali teisinė pagalba ir teisiniai patarimai dėl nepatikimų tiekėjų sąrašo taikymo.
Taip pat planuojama, kad jeigu viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjas nebeatitiks tiekėjo pašalinimo pagrindų (pvz., taps skolingas valstybei, pažeis konkurencijos teisės normas, padarys rimtą profesinį pažeidimą ir pan.), tiekėjas bus pašalinamas iš pirkimo. Tad tiekėjai turės būti atidūs ir užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimų būtų laikomasi ne tik galutinę pasiūlymų patiekimo dieną, bet ir vėliau, t. y. visų viešojo pirkimo procedūrų metu (iki pat pirkimo sutarties sudarymo momento). Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi atitikimas pašalinimo pagrindams gali būti patikrinamas viešai prieinamais duomenimis, kiti tiekėjai, nelaimėję konkurso, taip pat galės būti atidūs ir sekti, ar konkurso laimėtojas vis dar atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
Pastebėtina, kad kvalifikacijos reikalavimai labiau skatins smulkų ir vidutinį verslą. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, nustačiusi tam tikrų metinių pajamų reikalavimą, gali reikalauti ne daugiau kaip du kartus didesnių metinių pajamų už pirkimo vertę. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos metodika dėl kvalifikacijos vertinimo bus ne rekomendacinio, bet privalomo pobūdžio.
Numatyti pokyčiai ir subrangoje. Perkančiosios organizacijos privalės tikrinti, ar pasitelkiamų subrangovų atžvilgiu yra pašalinimo pagrindų, o jeigu subrangovai neatitiks kurio nors reikalavimo – tiekėjai turės galimybę pakeisti subrangovą į kitą (naują), kuris tokius reikalavimus atitiktų. Taigi, nuo šiol bus pakeista susiformavusi praktika, pagal kurią pasiūlymų vertinimo metu draudžiama atsisakyti arba priimti naujus subrangovus. Subrangos atžvilgiu taip pat bus įtvirtintas tiesioginis perkančiosios organizacijos finansinis atsiskaitymas su subrangovais. Greta to, perkančiosios organizacijos galės reikalauti, kad subrangovai solidariai atsakytų už pirkimo sutarties vykdymą. Todėl perkančiosios organizacijos, siekdamos užtikrinti savo interesus, tuo turėtų pasinaudoti.
Bus skatinamas ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Planuojama, kad tokie pirkimai privalės sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų vertės. Iki šiol buvo labai nedaug bylų dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, tačiau padaugėjus tokių viešųjų pirkimų, tikėtina, padaugės ir bylų. Savo ruožtu tiekėjams reikės profesionalių patarimų ir teisinės pagalbos siekiant tinkamai apginti galimai pažeistas savo teises.
Galiausiai, tiekėjams bus dar labiau sutrumpinamos ginčų nagrinėjimo procedūros – nuo šiol tiekėjai visas pretenzijas privalės pateikti per 10 kalendorinių dienų, o jeigu pirkimas supaprastintas – per 5 darbo dienas. Tai leis perkančiosioms organizacijoms operatyviau įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Tuo tarpu tiekėjai turės dar greičiau reaguoti į perkančiųjų organizacijų veiksmus bei itin operatyviai pasitelkti teisinę pagalbą, jeigu pageidaus ginti galimai pažeistus savo interesus.
Bendra tendencija yra ta, kad naujuoju teisiniu reguliavimu bus nustatoma kiek liberalesnė tvarka tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Daugeliu atvejų nebebus galima situacijų vertinti formaliai, o tiekėjams bus palikta daug galimybių net padarius tam tikrų klaidų jas operatyviai ištaisyti ir konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo. Naujasis teisinis reguliavimas turės atnešti nemažai pokyčių, o prie jų prisitaikyti tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams padės operatyvi ir profesionali teisinė pagalba.
