Europos Sąjungos Teisingumo Teismas visiškai neseniai nagrinėjo bylą, kurioje analizavo, ar iki 2016 metų balandžio mėnesio galiojusi direktyva (Direktyva 2004/18) leido po pasiūlymų pateikimo termino tiekėjams pateikti papildomus dokumentus, konkrečiai – trečiojo subjekto (subrangovo) įvykdytą sutartį ir jo įsipareigojimą suteikti būtinus išteklius pirkimo sutarčiai vykdyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas: tuo atveju, jeigu toks trečiasis asmuo jokia forma pasiūlyme (ar jo prieduose) nebuvo išviešintas, tiekėjas neturi teisės vėlesnėje stadijoje (po pasiūlymų pateikimo) pradėti remtis naujo (neišviešinto) tiekėjo pajėgumais. Tiesa, kalbant apie reikalavimą dėl teisės verstis veikla, ši taisyklė turi kai kurių išimčių. Tuo tarpu jeigu toks trečiasis asmuo buvo nurodytas pasiūlyme, tiekėjas turi teisę pateikti bet kokius naujus dokumentus, susijusius su trečiojo asmens kvalifikacija.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje tiekėjas po pasiūlymų pateikimo pradėjo remtis pasiūlyme nenurodyto asmens pajėgumais ir pateikė tokio trečiojo asmens įvykdytą sutartį bei įsipareigojimą suteikti išteklius.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pirmiausia pateikė argumentą, kad pateikus pasiūlymą jo iš principo negalima keisti, nesvarbu, ar tai būtų daroma perkančiosios organizacijos, ar konkurso dalyvio iniciatyva. Tam tikrais atvejais tiekėjai gali pateikti naujus dokumentus, tačiau toks pasiūlymo paaiškinimas negali lemti to, jog dalyvis galiausiai pateiks naują pasiūlymą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju tiekėjas pateikė dokumentus, kurie pasiūlyme nebuvo nurodyti, ir tai atliko po pasiūlymų pateikimo.
Teismas padarė išvadą, kad pasiūlymo patikslinimai, kurie nėra vien paaiškinimas ar akivaizdžių klaidų ištaisymas, laikomi pasiūlymo esminiu pakeitimu. Jeigu perkančioji organizacija leistų tokiam tiekėjui pateikti naujus dokumentus, taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos tiekėjui, palyginti su kitais kandidatais, ir tokiu būdu būtų pažeisti nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra draudžiama po pasiūlymų pateikimo tiekėjams pateikti pasiūlyme nenurodytus dokumentus, pvz., įvykdytą trečiojo asmens sutartį ar jo įsipareigojimą suteikti reikalingus išteklius pirkimo sutarčiai vykdyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taisyklė buvo suformuluota neatsižvelgiant į tai, ar trečiasis asmuo pasiūlyme buvo išviešintas; taip pat neatsižvelgiant į tai, ar naujai pateiktas dokumentas yra susijęs su tiekėjo kvalifikacija, ar kitais reikalavimais (pvz., pasiūlymu siaurąja prasme). Sunku pasakyti, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vertintų šiek tiek liberalesnį Lietuvos Respublikos modelį, pagal kurį leidžiama pateikti naujus dokumentus, jeigu jie yra skirti pagrįsti tiekėjo kvalifikacijai. Tačiau yra tikimybė, kad dabartinis Lietuvos Respublikos modelis neatitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas nėra skirtumo, kokius naujus dokumentus pateikia tiekėjai – kvalifikacijai pagrįsti ar kitiems reikalavimams atitikti.
Naujosiose Europos Sąjungos direktyvose taip pat nėra daroma skirtumo tarp to, kokius dokumentus (kvalifikacijai ar kitiems reikalavimams) patikslina tiekėjas. Todėl gali būti, kad ateityje teks peržiūrėti dabartinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų sistemą kvalifikacijos dokumentų tikrinimo atžvilgiu ir visiems pasiūlymą sudarantiems dokumentams taikyti vienodas taisykles.
