Pastaruoju metu itin daug viešųjų pirkimų ginčų kyla dėl ribotų konkursų. Tiekėjai yra nepatenkinti, kad perkančiosios organizacijos neva piktnaudžiauja ribotų konkursų procedūromis. Tiekėjai remiasi ir Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje paskelbtu išaiškinimu, jog riboti konkursai turėtų būti vykdomi tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis.
Nors nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Viešųjų pirkimų tarnybos išleisti teisės aktai, nei ligšiolinė teismų praktika nenustatė tam tikrų ribotų konkursų niuansų, tačiau pastaruoju metu tiekėjai pradeda ginčyti tiek ribotus konkursus kaip pirkimo būdą, tiek kviečiamųjų tiekėjų skaičių, tiek atrankos kriterijus.
Pastaruoju metu Lietuvos apeliacinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią vykdant ribotus konkursus būtina nustatyti maksimalias atrankos kriterijų reikšmes. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, nei buvo numatyta kviesti pasiūlymų pateikimui, perkančioji organizacija kvies visus kandidatus, surinkusius maksimalų (ir didesnį) balų skaičių. Tokiu atveju, jeigu kviečiamųjų tiekėjų skaičius yra trys, o maksimalų (ir didesnį) balų skaičių surenka septyni tiekėjai, perkančioji organizacija turėtų į kitą etapą (pasiūlymams pateikti) kviesti minėtus septynis tiekėjus.
Teismai tokią naują praktiką argumentuoja tuo, kad nenustačius maksimalių atrankos kriterijų reikšmių pirkimo sąlygos tampa neproporcingos ir sudaro kliūtis konkuruoti dėl sutarčių pakankamai pajėgiems ir profesionaliems tiekėjams. Be to, teismai padarė išvadą, kad esant pirkimo sąlygoms be maksimalių atrankos kriterijų tiekėjai, nors ir pakankamai pajėgūs, tačiau yra verčiami jungtis į didesnes ūkio subjektų grupes, kas, tikėtina, padidina siūlomą kainą.
Teismai daro išvadas, kad nenustačius maksimalių atrankos kriterijų reikšmių nebus tinkamai įgyvendinti kvalifikacinės atrankos tikslai. Argumentuojama, kad bus atimta galimybė į tolesnį etapą pakliūti mažesniems, bet pakankamai pajėgiems tiekėjams, ir tokiu būdu bus ribojama konkurencija, o perkančiosios organizacijos praras galimybę racionaliai naudoti joms skirtas lėšas.
Visgi vien maksimalių kriterijų įvedimas problemų neišsprendžia – maksimalūs kriterijų dydžiai taip pat negali būti pernelyg dideli. Jeigu maksimalūs kriterijai bus nustatyti tokie, kuriuos surinks tik vienas ar du tiekėjai, akivaizdu, kad tokie kriterijai neatitiks jiems keliamų tikslų. Be to, net ir esant nustatytiems maksimaliems kriterijams ne visuomet yra pagrįsta kviesti, pavyzdžiui, tris tiekėjus – dažnu atveju kviečiamųjų tiekėjų skaičius turėtų būti gerokai didesnis. Šiuo atžvilgiu pasakytina tik tiek, kad Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja nustatyti, jog kviečiamųjų pateikti pasiūlymus tiekėjų skaičius būtų ne mažesnis kaip dešimt.
