Ginčus dėl viešųjų pirkimų gali pradėti tik teisiškai suinteresuoti tiekėjai. Suinteresuotas tiekėjas yra tas, kuris turi egzistuojantį poreikį sudaryti pirkimo sutartį ir taip gauti finansinį atlygį už sutarties įvykdymą.
Tad ne kiekvienas tiekėjas gali reikšti ieškinius dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali kreiptis į teismą siekdamas ginti bet kieno (kurio nors kito asmens) teisę. Tik tas asmuo, kuris siekia apginti būtent savo teises, gali būti laikomas suinteresuotu tiekėju. Tad pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar tiekėjas yra suinteresuotas reikšti ieškinį – yra tiekėjo egzistuojantis siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta teisinį suinteresuotumą ir tiems tiekėjams, kurie yra pašalinti iš pirkimo procedūrų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiekėjas gali būti suinteresuotas ne tik pirkimo laimėjimu, bet ir nauju pirkimu, jeigu ginčijamame pirkime apskritai nelieka tinkamų pasiūlymų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs veiksmingumo principo reikšmę bei nurodę, kad ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus turi galėti bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta pirkimo sutartis. Tad tiekėjas gali ginčyti ir vėliau perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus iki kol egzistuoja tikimybė, kad sprendimas dėl tiekėjo pašalinimo gali būti panaikintas.
Tačiau tie tiekėjai, kurie yra galutinai pašalinti iš pirkimo procedūrų, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kitus (vėlesnius) perkančiųjų organizacijų sprendimus. Pašalinimas iš pirkimo procedūrų yra galutinis, tokio pašalinimo atžvilgiu nebegali būti taikomos ginčų procedūros.
Tad susiklosčius situacijai, kurioje tiekėjas yra galutinai pašalintas iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas neturėtų teisės ginčyti vėlesnių perkančiosios organizacijos sprendimų, pvz., dėl laimėtojo paskelbimo.
