Perkančiosios organizacijos, paskelbusios pirkimo sąlygas, privalo jų tiksliai ir griežtai laikytis. Bet kokie vėlesni nukrypimai yra netoleruotini ir neteisėti. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, vertindama konkurso dalyvių pasiūlymus, neturi teisės ignoruoti tam tikrų pirkimo sąlygų ir atvirkščiai – neturi teisės taikyti griežtesnių, nei nustatyta, reikalavimų tiekėjų pasiūlymų atžvilgiu.
Tokios išvados kyla tiek iš paties Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviųjų normų, tiek iš viešųjų pirkimų principų. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikoma, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Panašios išvados daromos ir iš kitų viešųjų pirkimų principų laikymosi. Pavyzdžiui, pagal kasacinio teismo praktiką lygiateisiškumo principas suponuoja tai, kad ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2219/2013).
Tiksliau išaiškinant Viešųjų pirkimų nuostatas yra laikoma, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras perkančioji organizacija privalo laikytis tų pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir pirkimo dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2205/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).
Be to, Lietuvos Respublikos teismai yra linkę panaikinti tokius perkančiųjų organizacijų sprendimus, kuriais tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti sąlygomis, kurios nebuvo nustatytos pirkimo dokumentuose. Kaip tokių sprendimų motyvaciją galima pateikti vieną iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ištraukų: „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas remiantis kitokiais nei nustatyta pirkimo dokumentuose, kriterijais, plečiamasis kvalifikacinių reikalavimų aiškinimas bei taikymas prieštarauja VPĮ 3 str. įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino konkurso sąlygose suformuluotus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, vertindamas laimėjusio tiekėjo atitiktį konkurso sąlygoms taikė jam reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti pirkimo dokumentuose, todėl teismo sprendimas patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje naikinamas dėl netinkamo materialinės teisė normų taikymo (CPK 330 str.) ir, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šioje dalyje priimamas naujas sprendimas- ieškinį atmesti.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2026/2012).
Pats Viešųjų pirkimų įstatymas yra laikomas imperatyvaus pobūdžio teisės aktu, todėl turi būti griežtai laikomasi tiek įstatymo, tiek ir perkančiųjų organizacijų paskelbtų pirkimo sąlygų (tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymui). Tik tokiu būdu bus sudarytos vienodos galimybės tiekėjams konkuruoti bei bus pagrindas skaidrioms ir teisėtoms pirkimo procedūroms.
