Viešojo pirkimo sutarties negaliojimas

Sprendžiant viešųjų pirkimų bylas ir nustačius, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ar savo paskelbtas pirkimo taisykles, teismai nagrinėja, ar padaryti pažeidimai lemia sudarytos sutarties negaliojimą.

Iš Civilinio kodekso teisinio reguliavimo kyla, kad civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sutartis. Tačiau laisvė sudarinėti sutartis nėra absoliuti – ji yra ribojama imperatyviomis teisės normomis. Be to, sutarties šalių laisvę varžo ir teisės principai (sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių ir pan.).

Pagal Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius

Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra laikoma, kad, teismui nustačius, jog pažeista viešųjų pirkimų organizavimo, pretenzijų nagrinėjimo tvarka ir kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-866/2014).

Nustačius, kad pirkimų komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias nuostatas ar įstatyme nustatytus principus, teismai gali pagal Civilinio kodekso 1.78 str. 5 d. konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius. Tokia išvada grindžiama tuo, kad sutartys, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinės ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416) yra konstatuota, kad panaikinus sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur).

Rašyti komentarą