Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Tad pareiga perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti pasiūlymo duomenis yra tik tuomet, kai šie duomenys yra kvalifikaciniai.
Tuo tarpu visais kitais atvejais perkančioji organizacija turi tik teisę kreiptis į tiekėją. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau tokie paaiškinimai negali pakeisti pasiūlymo esmės – padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Patys tiekėjai taip pat turi teisę tam tikrose ribose tikslinti savo pasiūlymus. Nurodytas teisinis reguliavimas negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti panašaus pobūdžio reikalavimo atitiktį įrodančių dokumentų (jungtinės veiklos sutartį, tiekėjų sąžiningumo deklaraciją, juridinių asmenų vadovų leidimą dalyvauti konkurse ir pan.) ar perkančiajai organizacijai tokių dokumentų vertinti tinkamais, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės. Jei būtų priešingai, net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Tokia praktika būtų net griežtesnė už ribojimą, kada draudžiama aiškinti pasiūlymo siaurąja prasme duomenis ar jame taisyti nustatytas klaidas (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 1 d.), bei nebūtų suderinama su skaidrumo principo, perkančiąsias organizacijas įpareigojančio laikytis pirkimo sąlygų, turinio aiškinimu ir taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką, visai neseniai pažymėjo, kad tokiais atvejais formalūs netikslumai gali sutrukdyti siekti viešųjų pirkimų tikslų, nes teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas yra svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1412/2013).
Tokia teismų praktika argumentuojama tuo, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Tad, pavyzdžiui, pateikus paprastos rašytinės formos jungtinės veiklos sutartį vietoje reikalaujamos notarinės formos, tiekėjas gali išsaugoti galimybę pirkimo procedūrų metu ištaisyti šią klaidą ir pateikti reikalaujamos formos sutartį, jeigu nėra keičiamas jos turinys.