Viešasis interesas viešųjų pirkimų bylose yra vienas iš būtinų kriterijų, kuriuos būtina įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant minėtą klausimą susiduriama su situacija, kad viešasis interesas tokio pobūdžio bylose visuomet yra dvejopas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).
Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui – prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala.
Jeigu pirkimo dalykas yra susijęs su poreikiu kuo skubiau užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių, darbų ar paslaugų įsigijimą, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, pirkimo procedūros, įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju, turėtų būti toliau vykdomos, nes laikoma, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsirastų didesnė žala nei jų nepritaikius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012).
Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio patenkinimo atveju tiekėjas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Perkančiosios organizacijos projekto įgyvendinimo terminas yra dar vienas kriterijus, į kurį atsižvelgiama vertinant, ar egzistuoja viešasis interesas įsigyjamas būtinas prekes, paslaugas ar darbus gauti kuo skubiau.
Lietuvos Respublikos teismų praktikoje paprastai yra laikoma, kad prioritetas teiktinas siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, o ne pirkimo procedūrų stabdymui, nes Europos Sąjungos lėšoms įsisavinti paprastai yra nustatyti griežti terminai. Manoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti minėtų lėšų neįsisavinimą ir atitinkamai projekto neįgyvendinimą. Teismų praktikoje argumentuojama, kad jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, nukentėtų didelės visuomenės dalies interesai: besinaudojančių policijos paslaugomis dėl dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto apsauga, išdavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012).