Viešųjų pirkimų teisės normų taikymas nustatant tiekėjų kvalifikaciją statybos darbams yra pakankamai specifinis. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra susiduriama su dvejopo pobūdžio situacijomis – pirma, kai pirkimo sąlygose nėra įtvirtinta tam tikro specifinio reikalavimo, tačiau pagal perkamų statybos darbų pobūdį tokie reikalavimai turėjo būti nustatyti; antra, kai pirkimo sąlygose yra įtvirtinti tam tikri specifiniai reikalavimai, tačiau pagal perkamų darbų pobūdį tokie reikalavimai nėra būtini. Abiem atvejais pirmenybė yra suteikiama imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o ne pirkimo sąlygoms.
Tokios taisyklės yra įtvirtintos dėl to, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).
Statybos sektoriuje viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013):
- statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingas statinys);
- grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai);
- perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai).
Ar perkančioji organizacija priėmė teisėtą sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atitikimo ar neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktus tiekėjo kvalifikacijos dokumentus, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija apskritai yra pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija. Tais atvejais, kai yra vykdoma ypatingųjų statinių statyba, yra būtina turėti atestatą. Tuo tarpu teisė būti neypatingojo statinio rangovu nepriklauso nuo atestato, kurio išdavimui nustatyta speciali tvarka, turėjimo. Dėl to Lietuvoje teisė vykdyti neypatingųjų statinių statybą įgyjama ne pagal specifinę atestavimo tvarką, o bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokią teisę įtvirtinant įmonės steigimo ar kituose veiklos dokumentuose.
Kiekvienu atveju sprendžiant dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikimo reikia tiksliai kvalifikuoti perkančiosios organizacijos perkamus darbus. Perkamų darbų pobūdis nustatytas pirkimo dokumentuose, todėl reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai pagrindžiantys dokumentai nekeičia perkančiosios organizacijos poreikio konkrečiu pirkimo objektu. Perkančiosios organizacijos paprastai siekia įsigyti ne absoliučiai visus įmanomus statybos darbus, o tik tokius, kurie reikalingi viešojo darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti ir kurie yra tiesiogiai nurodyti pirkimo dokumentuose. Tiekėjų teisė verstis veikla (atlikti tam tikrus statybos darbus) turėtų būti nustatoma pagal perkančiosios organizacijos konkrečiai įsigyjamus darbus, o ne vien formaliai taikant pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus kvalifikacijai.
