Lietuvos apeliacinis teismas pastaruoju metu formuoja praktiką, pagal kurią tiekėjų pateiktų kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartus patvirtinančių sertifikatų atitikimas Viešųjų pirkimų įstatymui ir perkančiosios organizacijos patvirtintoms pirkimo sąlygoms yra vertinamas griežtai.
Pavyzdžiui, visiškai neseniai Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo nustatyta, kad pagal pirkimo sąlygas pasiūlymai turi būti teikiami visam darbų kiekiui. Taip pat buvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjas būtų įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius. Pirkimo sąlygose nebuvo detalizuota, kurioms sritims turėtų būti išduoti minėti sertifikatai, tačiau buvo nurodyta, kad sertifikatai turi būti įdiegti perkamiems darbams atlikti.
Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė sertifikatus, kurie atitiko minėtus standartus. Sertifikatuose buvo nurodytos konkrečios sertifikavimo sritys: ypatingi statiniai – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bendrieji statybos darbai.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad perkamus darbus sudarė bendrieji ir specialieji statybos darbai. Todėl teismas laikėsi pozicijos, kad sertifikatai turi apimti visus perkamus darbus – tiek bendruosius, tiek specialiuosius statybos darbus.
Byloje dalyvavęs tiekėjas nebuvo įdiegęs minėtų sertifikatų specialiesiems statybos darbams. Teismas konstatavo, kad toks reikalavimų neatitikimas yra ne formalus, bet esminis, nes tik sertifikatų pagrindu yra garantuojama ir užtikrinama, jog tiekėjas kokybiškai vykdys sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-989/2014).
Sprendimą teismas motyvavo susiformavusia kasacinio teismo praktika, pagal kurią net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Teismas taip pat argumentavo, kad perkančioji organizacija visų viešojo pirkimo procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrinant tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant tiekėjų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
Vien nurodyto argumento pagrindu perkančiosios organizacijos sprendimai buvo pripažinti neteisėtais. Tokia praktika turėtų skatinti perkančiąsias organizacijas atidžiau vertinti tiekėjų atitiktį kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams ir dar pasiūlymų vertinimo metu prašyti, kad tiekėjai paaiškintų ar patikslintų savo pasiūlymus. Tokiu būdu būtų galima iš karto priimti pagrįstus sprendimus dėl pasiūlymo atitikimo ar neatitikimo pirkimo sąlygoms bei būtų galima išvengti bylinėjimosi teisme ir iš to kylančių neigiamų pasekmių.
