Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje perkančioji organizacija nevykdė pirkimo sutarties dalies dėl avanso išmokėjimo. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija privalėjo atlyginti tiekėjui beveik pusę milijono eurų.
Pagal viešojo pirkimo sutartį buvo numatyta, kad atsiskaitymas vyks iš karto išmokant visą (100%) avansą. Tačiau vykdant sutartį, perkančioji organizacija avanso neišmokėjo, teigdama, kad tiekėjo prašymas dėl avanso išmokėjimo nebuvo pakankamai pagrįstas. Vėliau, neturėdama finansavimo šaltinių, perkančioji organizacija nutraukė sutartį, kuri taip ir nebuvo pradėta vykdyti.
Teismai nustatė, kad perkančioji organizacija sutartį nutraukė neteisėtai. Vis dėlto, net ir po tokių teismo sprendimų perkančioji organizacija vengė vykdyti sutartį, nesitarė su tiekėju dėl tolesnio jos vykdymo, o siūlė tik tartis dėl sutarties nutraukimo. Taip pat ji neinformavo tiekėjo apie avansinio mokėjimo prašymo nagrinėjimo rezultatus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija privalėjo bendradarbiauti su tiekėju ir ieškoti būdų kompensuoti jo nuostolius dėl rinkos kainų padidėjimo, kai buvo nagrinėjamas sutarties nutraukimo neteisėtumas. Kasacinis teismas pabrėžė, kad net ir tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartyje yra numatytos kainų peržiūros (indeksavimo) taisyklės, tačiau jos nesubalansuoja sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, galima susitarti dėl kainos pakeitimo, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Kasacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, atsisakydama tartis su tiekėju dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, susijusių su kaina, pakeitimo, pažeidė bendradarbiavimo pareigą vykdant sutartį.
Teismo sprendimu pripažinta, kad tiekėjas patyrė žalą negautų pajamų (grynojo pelno) forma. Teismas nurodė, kad jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma, tiekėjas būtų gavęs pelną. Kadangi dėl perkančiosios organizacijos veiksmų sutartis negalėjo būti vykdoma, teismas pripažino, jog tiekėjo nuostoliai (negautas grynasis pelnas) yra šių veiksmų rezultatas.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, galiausiai perkančioji organizacija privalėjo tiekėjui atlyginti 462 159,99 Eur nuostolius.
Be abejonės, galutinis teismo sprendimas yra itin skaudus perkančiajai organizacijai. Vis dėlto besiformuojanti teismų praktika pabrėžia, kad abi šalys privalo vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo atveju beveik pusės milijono eurų nuostoliai buvo priteisti pripažinus, kad perkančioji organizacija pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina abiem sutarties šalims dėti dideles pastangas, siekiant užtikrinti sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nes kitaip gali kilti nenumatytų ir itin neigiamų finansinių pasekmių.
