Tiekėjų pajamos – tik iš savo jėgomis atliktų darbų

Vienas iš reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai yra tiekėjo finansinis ir ekonominis pajėgumas. Šis reikalavimas reiškia, jog tiekėjas turi turėti pakankamai finansinių išteklių, kurių pagalba galėtų įvykdyti pirkimo sutartį arba galėtų įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo.

Tikrinant tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą gali būti nustatyti tam tikri pajamų reikalavimai. Pavyzdžiui, gali būti vertinamos tiekėjo bendros metinės visos veiklos pajamos; bendros metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas; vidutinės metinės visos veiklos pajamos; vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.

Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, savo finansinį ir ekonominį pajėgumą paprastai grindžia visomis savo pajamomis, t. y. įskaitant ir tas pajamas, kurios buvo panaudotos mokėti jungtinės veiklos partneriams ir subrangovams. Kitaip tariant, tiekėjai savo pajamas grindžia ne tik savo jėgomis atliktais darbais ir suteiktomis paslaugomis, bet ir jungtinės veiklos partneriams bei subrangovams išmokėtomis pajamomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nuo šiol tiekėjai nebegalės savo pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, grįsti jungtinės veiklos partneriams ar subrangovams (subteikėjams) išmokėtomis sumomis neatsižvelgiant į tai, kad tuos mokėjimus atliko pats tiekėjas bei jog jis yra atsakingas už atliktus darbus.

Tokios praktikos ištakos siekia 2021 metus, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje sprendime byloje C-927/19 nurodė, jog kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai priklausė, ekonomine ir finansine padėtimi, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės pagal tam tikrą viešojo pirkimo sutartį. Toje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektas gali remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu iš tikrųjų pagal atitinkamą viešojo pirkimo sutartį prisidėjo prie šios grupės veiklos, analogiškos tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, gali nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas turėtų minimalią apyvartą srityje, susijusioje su viešuoju pirkimu. Tačiau labai svarbu yra tai, kad tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų (t. y. ne savo jėgomis) faktiškai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Kitaip tariant, tiekėjas, grįsdamas savo kvalifikaciją dėl pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, iš savo pajamų privalo atimti tretiesiems asmenims (jungtinės veiklos partneriams, subrangovams ir pan.) išmokėtas pinigų sumas.

Kasacinis teismas tokias išvadas grindžia tuo, kad prisidėjimas prie ūkio subjektų grupės veiklos reiškia realiai atliktus veiksmus, susijusius su atitinkamų paslaugų teikimu. Tuo tarpu vien dalyvavimo tiekėjų grupėje, kurioje kiti subjektai atliko darbus ar suteikė paslaugas, nepakanka. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, kad tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį

Svarbu yra ir tai, jog formuojama praktika yra aktuali tik kvalifikacijos reikalavimams, susijusiems su pajamomis iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas. Tuo tarpu jeigu kvalifikacijos reikalavimas yra susijęs tiesiog su ūkio subjekto pajamomis (nenurodant, iš kokios srities turi būti gautos pajamos), tiekėjas gali deklaruoti (neatimti) ir išmokas, kurias pats tiekėjas išmokėjo jungtinės veiklos partneriams ar subrangovams.

Tiekėjams deklaravus, jog iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, gavo pajamas už kitų ūkio subjektų (savo jungtinės veiklos partnerių ar subrangovų, t. y. ne savo jėgomis) faktiškai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kils didelė rizika, jog perkančioji organizacija pateiktą tiekėjo informaciją pripažins melaginga bei įtrauks tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokia situacija neleistų tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vienerius metus.

Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką nuo šiol tiekėjai turėtų ypatingai atidžiai deklaruoti savo pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, bei iš savo pajamų išskaičiuoti (nesumuoti) pajamų, išmokėtų jungtinės veiklos partneriams ar subrangovams.

Rašyti komentarą