Pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos dėl vieno ir to paties objekto siekia sudaryti kelias skirtingas viešojo pirkimo sutartis su skirtingais prekių pardavėjais, darbų atlikėjais ar paslaugų teikėjais. Perkančiųjų organizacijų išviešinti motyvai gali būti įvairūs – teigiama, jog tokiu būdu yra siekiama užtikrinti prekių, paslaugų ar darbų nepertraukiamumą, jeigu sutartį vykdantis tiekėjas būtų nebepajėgus tęsti įsipareigojimų; taip pat teigiama, jog kelios skirtingos sutartys dėl to paties objekto leidžia racionaliau naudoti pirkimui skirtas lėšas, kadangi perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kurio tiekėjo paslaugomis naudotis konkrečiu atveju.
Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keliomis skirtingomis nutartimis konstatavo, jog tokios situacijos nėra galimos. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija negali bet kada nutraukti paslaugų teikimo sutarties. Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas paslaugos gavėjui įtvirtina teisę tokią sutartį bet kada nutraukti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paslaugų sutarčių atveju perkančiosios organizacijos turi teisę nutraukti sutartį tik tada, kai tokia teisė yra įtvirtinta pačioje sutartyje. Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai motyvavo, jog jeigu būtų leidžiama perkančiosioms organizacijoms bet kada nutraukti paslaugų sutartis, perkančiosios organizacijos galėtų pradėti piktnaudžiauti ir nutraukinėdamos sudarytas sutartis skelbti vis naujus viešuosius pirkimus tol, kol sutartį sudarytų perkančiajai organizacijai tinkamas tiekėjas.
Analogiškai siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias skirtingas viešojo pirkimo sutartis. Kasacinis teismas, pripažindamas, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nėra konkrečiai tai draudžiančių nuostatų, nurodė, kad tokios išvados yra padarytos siekiant užtikrinti konkurenciją, kadangi konkurencijos tikslas yra vieno laimėtojo (o ne kelių laimėtojų) išrinkimas.
Konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos, skelbdamos naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto (kuriam įgyvendinti jau yra sudaryta ir vykdoma kita viešojo pirkimo sutartis), rizikuoja, jog naujos viešojo pirkimo procedūros bei papildoma sutartis bus pripažintos neteisėtomis. Tokia besiformuojanti teismų praktika leidžia tiekėjams formuotis aiškesnius lūkesčius dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo bei tiksliau planuotis resursus ir gautinas pajamas iš vykdomos veiklos.
