Sudarius viešojo pirkimo sutartis neretai išlieka rizika, jog šalys pirkimo sutarčių vykdymo metu susidurs su skirtingais požiūriais į tai, kaip konkrečiai reikėtų vykdyti konkrečią sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tiekėjai gali būti įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašus už esminį sutarties pažeidimą, pirkimo sutarčių aiškinimas išlieka aktualus.
Lietuvos Respublikos teismai yra pateikę nemažai pagrindinių pirkimo sutarčių aiškinimo principų. Paprastai viešojo pirkimo sutartys yra aiškinamos atsižvelgiant į viešojo pirkimo sąlygas, Viešųjų pirkimų įstatymą, viešųjų pirkimų principus. Be to, viešojo pirkimo sutartys yra aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat mutatis mutandisįvertinant atitinkamas Civilinio kodekso nuostatas.
Vis dėlto ne visuomet sutarties aiškinimas leidžia išspręsti problemas, jeigu sutartys yra parengtos netinkamai. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutartyje ne visuomet tiksliai būna apibrėžtas pirkimo objektas. Ypatingai tai tampa aktualu, kai sutartis yra fiksuotos kainos, ir tiekėjas už galutinę fiksuotą kainą turi atlikti visus sutartyje numatytus darbus ar suteikti visas numatytas paslaugas. Šiuo požiūriu labai aktualu yra tai, kad pirkimo sutartis (kaip ir pirkimo sąlygos) turi būti rengiama taip, kad jos nuostatos būtų kiek įmanoma tikslesnės ir aiškesnės. Yra žinoma teismų praktika, pagal kurią neaiškios pirkimo sąlygos lemia tokių sąlygų neteisėtumą. Tačiau pirkimo sutarties sąlygų aiškumas yra svarbus tuomet, kai perkančiajai organizacijai būtina išreikalauti, kad tiekėjas atliktų kokius nors konkrečius darbus ar konkrečias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama byla, kai išsiskyrė perkančiosios organizacijos ir tiekėjo požiūri į tai, ar į tiekėjo pareigų apimtį patenka atlikti tam tikrus labai konkrečius darbus. Perkančioji organizacija manė, kad ji gali reikalauti iš tiekėjo atlikti tokius darbus, o tiekėjas manė, jog tokių konkrečių darbų nebuvo sutartyje numatyta. Kasacinis teismas visgi konstatavo, kad jeigu perkančioji organizacija pageidavo, jog būtų atlikti ir tie konkretūs darbai, tai turėjo būti nedviprasmiškai suformuluota pirkimo sąlygose (ar pirkimo sutartyje, ar techninėje specifikacijoje).
Be to, tam tikrais atvejais iš pažiūros aiškios sutarties nuostatos tampa nebe tokiomis aiškiomis, kai prasideda tikrasis sutarties vykdymas. Tokiais atvejais, kai netgi taikant sutarties aiškinimo taisykles tampa neįmanoma nustatyti, už kokias konkrečiai paslaugas ar darbus perkančioji organizacija turi atsiskaityti arba kiek konkrečiai sumokėti, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog turi būti atsiskaityta iš esmės rinkos kainomis, imant duomenis iš analogiškų sandorių, sudarytų viešųjų pirkimų būdu analogišku metu.
Konstatuotina, kad neaiškios pirkimo sutarties sąlygos negali būti pasiteisinimas neatsiskaityti su tiekėju. Jeigu viešojo pirkimo sutarties nuostatos nėra pakankamai aiškios, atsiranda rizika, jog perkančioji organizacija su tiekėju už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus turės atsiskaityti ne sutartyje įtvirtintomis, bet rinkos kainomis (vidutinėmis kainomis pagal kitas analogiškas viešųjų pirkimų sutartis).
