Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė naują konsultaciją dėl konfidencialumo. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad tiekėjas gali nustatyti pasiūlyme esančios tam tikros informacijos konfidencialumą tik pagrįstais atvejais. Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl to, ar tikrai tiekėjo nurodyta informacija yra konfidenciali, tiekėjas turi pagrįsti konfidencialumą. Perkančioji organizacija tokiam pagrindimui turi nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą. Gavusi teikėjo pagrindimą, perkančioji organizacija turi jį įvertinti ir, nustačiusi, jog tiekėjas tinkamai nepagrindė konfidencialumo, turi būti laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kokia informacija gali būti laikoma konfidenciali. Tai yra, pvz., sutarties įgyvendinimui pasitelktas ekspertas, kuris bus įdarbintas tiekėjui laimėjus pirkimą, ar trečiojo asmens, kurio įrangą tiekėjas ketina išsinuomoti sutarties vykdymui, pavadinimas. Taip pat konfidenciali informacija gali būti pasitelktų specialistų (ekspertų) asmens duomenys ar privačių asmenų, su kuriais sudarytomis sutartimis tiekėjas įrodinėja savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pavadinimai.
Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį į netinkamą kainos sudedamųjų dalių sąvokos aiškinimą praktikoje. Pagal bendrą taisyklę įkainiai negali būti konfidencialūs, o kainos sudėtinės dalys yra konfidencialios. Tad įkainio sąvoka nesutampa su kainos sudėtinės dalies sąvoka. Kainos sudėtinėmis dalimis laikomos dalys, iš kurių susideda įkainiai/kaina, kaip antai, objekto savikaina, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, pristatymo kaštai, pelnas ir kt. Tuo tarpu jeigu pirkimo objektas įsigyjamas pagal įkainį, pats įkainis negali būti laikomas konfidencialiu, o įkainio sudedamosios dalys galėtų būti laikomos konfidencialiomis, tiekėjui tai pagrindus.
Taip pat yra neaiškumų vertinant pirkimo objekto konfidencialumą. Visais atvejais prekių techninės specifikacijos (charakteristikos) ir siūlomos paslaugos pavadinimas turi būti nekonfidenciali informacija. Tuo tarpu prekių pavadinimas (modelis, gamintojas) ar paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos) gali būti konfidenciali informacija tik išimtiniais atvejais, tiekėjams tinkamai pagrindus informacijos konfidencialumą.
Bene svarbiausias pokytis yra tas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms leisti tiekėjams susipažinti tik su laimėjusio dalyvio (o ne kurio nors kito dalyvio) pasiūlymu. Nors tokia tiekėjų teisė nėra apribota naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme, tačiau pasikeitusi Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija keičia ligšiolinę viešųjų pirkimų praktiką, kai tiekėjai galėjo prašyti leisti susipažinti su bet kurio tiekėjo pasiūlymu. Toks pokytis iš esmės sumažina viešųjų pirkimų skaidrumą ir kai kuriais atvejais gali eliminuoti tiekėjų galimybes apginti savo interesus. Pavyzdžiui, tiekėjams bus gerokai apsunkintos galimybės įrodyti slaptų susitarimų faktą, kadangi bus galima išreikalauti tik laimėtojo pasiūlymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teismai, taikydami naująjį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, bent jau kol kas neapriboja tiekėjų galimybės leisti susipažinti tik su laimėtojo pasiūlymu. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai neseniai konstatavo, kad tiekėjai turi teisę susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais.
Daugiau apie konfidencialumą viešuosiuose pirkimuose galite rasti šiuose moksliniuose straipsniuse:
- Viešųjų pirkimų konfidencialumo reikalavimai: konkurencijos užtikrinimo ir teisės į gynybą pusiausvyra. Jurisprudencija, 2015, Nr. 22(2), p. 252-268.
- Konfidencialumo reikalavimų teisiniai pagrindai viešuosiuose pirkimuose. Jurisprudencija, 2014, Nr. 21(3), p. 803-821.
