Pagal naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą vien pagal mažiausios kainos kriterijų atliekamų pirkimų vertė negali būti didesnė kaip 70 procentų. Tai reiškia, kad bent 30 procentų viešųjų pirkimų (skaičiuojant nuo pirkimo vertės) turi būti atliekama nustatant tam tikrus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus.
Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, tikėtina, padaugės tiek ikiteisminių, tiek teisminių ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų. Ginčų daugės tiek dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, tiek dėl balų dydžio skyrimo tiekėjams.
Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos teismuose buvo analizuojamos pirkimo sąlygos dalyje dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Teismai reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai būtų apibūdinti aiškiai ir būtų pagrįsti objektyviais parametrais. Teismai konstatavo, kad abstrakčios ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai, tokie kaip „nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius“ ir panašiai, yra neapibrėžti ir todėl nepageidautini.
Teismai išaiškino, kad jeigu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai nėra aiškūs, tokiu atveju iškyla rizika, kad panašiems pasiūlymams gali būti skiriami skirtingi balai, priklausantys tik nuo perkančiosios organizacijos pozicijos. Dėl abstrakčių kriterijų neįmanoma objektyviai apskaičiuoti balų pasiūlymams, kas daro neigiamą įtaką tiekėjų pasiūlymų įvertinimui. Tokios pirkimo sąlygos yra pernelyg abstrakčios, kas pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl laikytinos neteisėtomis.
