Žiniasklaidai skelbiant naujienas, pateikiant informaciją apie valstybėje bei visuomenėje vykstančius procesus asmens garbės ir orumo pažeidimo atvejais pagal bendrąją taisyklę atsako pati visuomenės informavimo priemonė. Tai nustato Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis.
Be to, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.
Visuomenės informavimo priemonės už paskelbtą informaciją neatsako tik tokiu atveju, jeigu yra nurodytas informacijos šaltinis, o pati informacija buvo paskelbta oficialiuose dokumentuose, pasakyta viešoje kalboje, tiesioginėje transliacijoje, pakartota. Visi šie ir kiti visuomenės informavimo priemonių atleidimo nuo atsakomybės pagrindai yra nurodyti Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnyje.
Kitaip tariant, visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė tuo atveju, jeigu žinios yra pakartojamos, t.y. tokia informacija jau buvo kur nors paskelbta (kitoje visuomenės informavimo priemonėje, viešoje kalboje, oficialiuose dokumentuose ir pan.). Atvejai, kurių pagrindu visuomenės informavimo priemonės gali būti atleistos nuo civilinės atsakomybės, yra plačiau išnagrinėti ir 1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žinių perdavimas žurnalistui savaime nėra laikomas žinių paskleidimu. Žurnalistas, gavęs tam tikros informacijos iš savo šaltinių, privalo, laikydamasis profesinės etikos, tokią informaciją patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Jeigu žurnalistas nusprendžia gautą informaciją išplatinti, tokiu atveju už paskleistas žinias atsakys visuomenės informavimo priemonė, o ne viešai nurodytas informacijos šaltinis.
Vieno asmens perduota informacija žurnalistui negali būti laikoma pirminio skleidėjo paskelbtų žinių pakartojimu, kadangi ji turi tapti tyrimo medžiaga viešosios informacijos rengėjui. Būtent rengėjas yra už jos tikrumą atsakingas, todėl prieš skelbdamas privalo jos tikrumu įsitikinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2001).
Šių taisyklių yra laikomasi nagrinėjant civilines bylas dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001 pripažino, kad žurnalistas ir visuomenės informavimo priemonė negali būti traukiami atsakomybėn už viešo interviu metu paskleistą informaciją.
Tais atvejais, kai asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija yra pakartojama, o pirminė informacija buvo paskelbta oficialiuose dokumentuose, pasakyta viešoje kalboje ar tiesioginėje transliacijoje, civilinė atsakomybė turėtų kilti būtent pirminio informacijos skleidėjo atžvilgiu.
Sveiki.2014.01.10 ivikau i anglija nuvykes i isikrovima atidares duris is krovinio pradejo begti nelegalai laukan as net neitariau,kad kas buvo viduje. atvyko policija viena ju suciupo uzsirase mano paso duomenis ir paleido ar man ko tyketis toliau kokios baudos ir ka daryti ar nebera to istatymo,kad uz nelegalus dedamos baudos?Aciu