Paprastai teisinis suinteresuotumas yra suprantamas pakankamai plačiai ir tiekėjai gali ginti savo teises net jeigu tam tikrais atvejais jie nebedalyvauja viešojo pirkimo procedūrose.
Teisinis suinteresuotumas yra pripažįstamas praktiškai bet kuriam subjektui, kuris įrodo, jog su juo gali ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis, bei kad dėl atlikto pažeidimo jam kiltų žala (arba bent jau didelė grėsmė patirti žalą).
Tam tikrais atvejais netgi pasiūlymo nepateikęs subjektas turi teisę ginčyti viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų teisėtumą. Tačiau tokiais atvejais subjektas, grįsdamas savo teisinį suinteresuotumą, privalo įrodyti, jog jam kilo ar galėjo kilti žala dėl ginčijamų sprendimų. Pavyzdžiui, jeigu subjektas nepateikė pasiūlymo dėl to, kad pirkimo sąlygos užkirto jam kelią pateikti tinkamą (reikalavimus atitinkantį) pasiūlymą, tai galėtų pagrįsti tokio subjekto teisinį suinteresuotumą.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiekėjų, nepateikusių pasiūlymų, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, subjektas negalėtų ginčyti viešojo pirkimo procedūrų metu priimtus sprendimus, jeigu toks subjektas atitinkamame viešajame pirkime nedalyvavo dėl itin menkos tikimybės laimėti pirkimą. Kitaip tariant – siekiant pagrįsti teisinį suinteresuotumą nepateikus pasiūlymo viešajame pirkime būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog viešojo pirkimo sutarties sudarymas su tokiu subjektu buvo neįmanomas.
