Nuo 2019-06-11 įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, pagal kurį vykdant statybos darbų pirkimus statinio statybos darbai ir statinio projektavimo paslaugų pirkimai turi būti atliekami dalimis, ir kiekvienai iš jų yra sudaroma atskira pirkimo sutartis. Neskaidyti pirkimo galima tik išimtiniais atvejais, kai neskaidymo būtinybę pagrindžia perkančioji organizacija. Vienas iš tokio pokyčio motyvų buvo tas, kad perkant statinio projektavimo paslaugas kartu su statinio statybos darbais, statinio projekto vykdymo priežiūrą atlieka statybos darbų rangovas arba jo subtiekėjas, todėl gali kilti rizika, kad nukentės statinio kokybė: gali būti naudojamos pigesnės medžiagos, parenkami sprendiniai, pasižymintys mažesniu ilgaamžiškumu, didinantys būsimas eksploatacines sąnaudas.
Taip pat nuo 2019-06-11 pasikeitė teisinis reguliavimas dėl pasiūlymų, kuriuose yra siūloma per didelė kaina, vertinimo. Nuo šiol tokie pasiūlymai nebus privalomai atmetami – pasiūlymai galės būti neatmesti, jeigu pirkimui skirta lėšų suma nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai pasiūlyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą.
Nuo 2019-11-01 bus taikomas dar vienas įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašus pagrindas. Tiekėjai negalės trejus metus dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, jeigu tiekėjas esmines sutarties sąlygas vykdys su pažeidimas ir dėl to bus pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Tai reiškia, kad nereikės teismo sprendimo tam, kad toks tiekėjas galėtų būti įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašus. Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija pritaikys tiekėjui delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas bei iš tiekėjui mokėtinų sumų išskaičiuos sutartyje numatytas netesybas, tai galės būti pagrindas tokį tiekėją įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus. Tiekėjas, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu, turės teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.
Nuo 2019-11-01 nebebus privaloma darbų pirkimuose tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Vietoje to perkančiosios organizacijos turės teisę (ne pareigą) bet kokiuose pirkimuose (prekių, paslaugų ar darbų) nustatyti analogišką sąlygą. Tačiau darbo užmokesčio mediana bus lyginama ne su tiekėjo kilmės valstybėje nustatytu darbo užmokesčiu, bet su Lietuvos Respublikoje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu. Tai, kad toks pasiūlymo vertinimo kriterijus nebėra privalomas, yra gera žinia, kadangi taip vadinamojo „socialinio“ kriterijaus taikymas praktikoje yra itin komplikuotas, o praktikoje greičiausiai neatnešantis deklaruojamos naudos. Visgi ekonominio naudingumo kriterijai turėtų būti parinkti taip, kad vienu ar kitu būdu suteiktų naudą perkančiajai organizacijai. Tuo tarpu mokamų atlyginimų darbuotojams dydis nebūtinai atspindi darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį bei negarantuoja geros prekių, paslaugų ar darbų kokybės.
