Nuo 2021-12-31 tiekėjo, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimuose, vadovas arba akcininkas, turintis 25% ar daugiau balsų, yra laikomas viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Tiesa, kad fizinio asmens pripažinimas viešuoju asmeniu reiškia, kad viešojo asmens atveju pirmenybė taikoma viešajam interesui, o ne privačiam gyvenimui. Be to, duomenys apie viešąjį asmenį gali būti skelbiami ir be viešojo asmens...Daugiau
Nuo 2021-12-31 įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešaisiais asmenimis tapo tiekėjo, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimuose, vadovas arba akcininkas, turintis 25% ar daugiau balsų. Tačiau net ir be šio įstatymo pakeitimo teismų praktikoje jau buvo pripažinta, kad tam tikrais atvejais galima skelbti duomenis apie tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, galutinių naudos gavėjų (akcininkų) duomenis (pvz., vardą...Daugiau
Tiekėjai paprastai turi teisę remtis patirtimi, įgyta jungtinės veiklos metu. Pavyzdžiui, ankstesnę sutartį tiekėjas vykdė kartu su kitais jungtinės veiklos partneriais. Paprastai tiekėjui yra leidžiama remtis tokia sutartimi, net jeigu naujame viešajame pirkime jis dalyvauja vienas arba su kitais (naujais) jungtinės veiklos partneriais. Lietuvos Respublikos teismai anksčiau netgi yra pažymėję, kad tiekėjas gali remtis kitam...Daugiau
Kylant ginčams tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų yra laikoma, kad tiekėjai privalo operatyviai skųsti perkančiųjų organizacijų sprendimus. Jeigu Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytu terminu tiekėjas nepateikia pretenzijos, perkančioji organizacija gali atsisakyti ją nagrinėti. Be to, įstatymuose nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su pretenzijos pagrindu. Todėl tiekėjas sprendžiant ginčą teisme taip pat negali pateikti iš esmės...Daugiau
Nuo 2022-01-01 įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai yra šie: Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: turi būti skatinama inovatyvių produktų pasiūla. Įtvirtinamas naujas, papildomas viešųjų pirkimų tikslas: pirkimo objektu turi būti daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai. Todėl nustačius, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti taršų pirkimo objektą, kiti rinkos dalyviai, galintys...Daugiau
Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra suprantami kaip pasiūlymo „siaurąja“ prasme dalis. Tai reiškia, kad pagal suformuotą teismų praktiką tiekėjams yra taikomi dideli apribojimai aiškinti ar koreguoti pasiūlyme nurodytus duomenis. Visgi pastaruoju metu besiplėtojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia spręsti apie tai, kad tam tikra galimybė paaiškinti ar patikslinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus egzistuoja. Pagal...Daugiau
Perkančiosios organizacijos turi teisę nenagrinėti pakartotinių pretenzijų, t. y. antrą kartą teikiamų pretenzijų, kurių dalykas ir turinys yra tapatus. Tokia taisyklė yra grindžiama tuo, kad tiekėjai turi būti atidūs, sekti viešųjų pirkimų procedūras ir operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Tačiau tam tikrais atvejais papildoma pretenzija nebūtinai bus laikoma pakartotine. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas po pretenzijos...Daugiau
Perkančiosios organizacijos turi teisę persvarstyti tiekėjų pasiūlymus net ir tais atvejais, jeigu pasiūlymų įvertinimas jau yra atliktas. Paprastai teismai pripažįsta šią teisę motyvuodami tuo, kad svarbiausia yra užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą. Todėl jeigu perkančioji organizacija eigoje pastebi galimai savo padarytas klaidas, perkančioji organizacija turi galėti jas ištaisyti, t. y. persvarstyti galimai nepagrįstus savo sprendimus....Daugiau
Tais atvejais, kai tiekėjams pavyksta įrodyti perkančiųjų organizacijų neteisėtus veiksmus, tiekėjai įgyja teisę prašyti žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas dalyvavo viešajame pirkime ir galiausiai teismas pripažino, jog šio tiekėjo pasiūlymas turėjo būti pripažintas laimėjusiu, tokiu atveju tiekėjas gali reikalauti negautų pajamų atlyginimo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad negautos pajamos turėtų būti suprantamos kaip negautas tiekėjo grynasis...Daugiau
Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės tretiesiems asmenims atskleisti informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Tačiau tame pačiame įstatyme yra nustatyta, kokia informacija negali būti konfidenciali. Pavyzdžiui, kaina, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, pasitelkiami subtiekėjai negali būti konfidenciali informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai besiformuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktika viešųjų pirkimų bylose detalizuoja, kokia dar...Daugiau
Naujausi komentarai