Viešųjų pirkimų sutarčių vykdymas pasižymi tuo, kad sutartiniams santykiams, be kitų teisės aktų, taikytinas ir Viešųjų pirkimų įstatymas. Tai reiškia, kad tiekėjai turi tinkamai vykdyti sudarytas sutartis, kadangi priešingu atveju padarius esminį sutarties pažeidimą ir perkančiajai organizacijai tokią sutartį nutraukus, tiekėjai gali patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei tokiu būdu artimiausius trejus metus netekti galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Svarbus aspektas yra tas, kad vykdant viešojo pirkimo sutartis verta atkreipti dėmesį į pačioje sutartyje numatytus vienašališko sutarties nutraukimo teisinius pagrindus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad, kai sutartis yra nutraukiama vienašališkai sutartyje nustatytu atveju, yra laikoma, jog buvo atliktas esminis sutarties pažeidimas. Todėl tiekėjai, gavę perkančiosios organizacijos pranešimą dėl sutarties nutraukimo, turėtų atkreipti dėmesį, kad toks pranešimas gali lemti patekimą į nepatikimų tiekėjų sąrašus.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kaip sutartį nutraukusi šalis elgėsi po sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu sutartį nutraukusi šalis po jos nustatyto termino toliau tęsia sutarties vykdymą, tai gali reikšti, jog ji atsisakė sutarties nutraukimo ir laikoma, jog sutartiniai santykiai tęsiasi toliau.
Kita vertus, jeigu tiekėjas pažeidžia sutartį, perkančioji organizacija turėtų operatyviai nuspręsti, ar toks pažeidimas yra esminis. Tuo atveju, jeigu sutarties pažeidimas tęstųsi pakankamai ilgą laiką, tiekėjui būtų sukurtas teisėtas lūkestis, jog sutarties pažeidimas nėra esminis. Maža to, delsimas nutraukti sutartį gali suformuoti ir kitos šalies teisinį lūkestį, jog sutartis toliau bus vykdoma ir sutarties rezultatas bet kuriuo atveju bus priimtas. Tad nukentėjusiosios šalies veiksmai po kitos šalies atlikto sutarties pažeidimo gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant ne tik dėl to, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, bet ir dėl nukentėjusiosios šalies teisės nutraukti sutartį. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis galėtų teigti, jog nukentėjusioji šalis apskritai prarado teisę nutraukti sutartį.
Kaip matyti, formuojama kasacinio teismo praktika leidžia teigti, jog tam tikromis aplinkybėmis yra galimybė išsaugoti sutartinius santykius net ir gavus nukentėjusiosios šalies pranešimą apie sutarties nutraukimą.
