Griežtesnė atsakomybė už reklamą elektroniniu paštu

Jau beveik vienerius metus galioja pakeistas Reklamos įstatymas, pagal kurį buvo sugriežtinta atsakomybė už neprašytą reklamą elektroniniu paštu. Iki 2013 m. liepos 1 d. asmenys, platindami nepageidaujamą reklamą, galėjo atsipirkti tik įspėjimu, jeigu pažeidimas buvo mažareikšmis ir juo nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų interesams.

Tačiau po 2013 m. liepos 1 d. asmenims, platinantiems reklamą elektroniniu paštu be kitų asmenų sutikimo (dažnai vadinamą kaip „spam“), nebeliko įspėjimo kaip galimos sankcijos už neteisėtą veiklą. Kitaip tariant, šiuo metu nepageidaujamos reklamos platintojams gresia bauda nuo 1.000 Lt iki 30.000 Lt, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kitų svarbių aplinkybių.

Reklamos samprata yra labai plati – reklama yra suprantama kaip informacija, kuri skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Tad jeigu tam tikra elektronine žinute yra siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudominti ar daryti poveikį dėl tam tikrų prekių ar paslaugų pasirinkimo, toks elektroninis laiškas gali būti laikomas reklama.

Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Todėl esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui turi būti taikoma atsakomybė, yra aplinkybė, ar yra gauti asmenų, kuriems elektroniniu paštu siunčiama reklama, sutikimai. Labai svarbu yra tai, kad asmenų sutikimai turi būti gauti dar prieš platinant reklamą.

Reklamos įstatymas nenustato specialios reklamos vartotojo sutikimo ar prašymo formos, kurią užpildžius būtų laikoma, jog asmuo sutiko gauti reklamą elektroniniu paštu. Aplinkybė, ar toks asmens sutikimas yra gautas, yra vertinamoji ir analizuojama atskirai kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo aspektu svarbu yra tai, kad tylėjimas (pvz., nepranešimas apie nepageidavimą gauti reklamą) negali būti laikomas  asmens sutikimu. Net jeigu yra siunčiamas naujienlaiškis, kuriame be kita ko yra naudojama reklama, be išankstinio asmens sutikimo – toks atvejis taip pat patenka į draudžiamos reklamos sampratą. Pagal Civilinio kodekso 6.173 str. 1 d. tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomi akceptu, t. y. sutikimu. Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami bylas dėl nepageidaujamos reklamos elektroniniu paštu, laikosi pozicijos, jog reklamos vartotojo sutikimas gauti reklaminio pobūdžio informaciją turi būti aiškiai išreikštas, o vartotojo neveikimas negali reikšti, kad yra duotas sutikimas gauti reklamą (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1040-764/2013).

Sankcijas už nepageidaujamą reklamą elektroniniu paštu skiria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nebeliko įspėjimo kaip galimos alternatyvios sankcijos, nepageidaujamos reklamos skleidėjams visais atvejais gresia piniginė bauda. Reklamos skleidėjas gali tikėtis minimalios baudos (1.000 Lt) tik tais atvejais, kai jis bendradarbiauja su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, laiku pateikia paaiškinimus, pažeidimo mastas nebuvo didelis, reklama skleista nedideliam subjektų ratui, pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, truko neilgai ir nebuvo toliau tęsiamas. Kitais atvejais, kai nėra šių aplinkybių, baudos dydis turėtų būti nustatomas pagal mažiausios (1.000 Lt) ir didžiausios (30.000 Lt) baudos vidurkį.

Komentarai (4)
  1. Vytautas

    Sveiki,edrauda neduoda ramybes sms nors elektroniniu pastu buvome susitare,kad nenoriu reklamos.BigBank apskrytai jau uzknyso,ant pasto dezutes uzklyjuotas lipdukas del nepageidajamos reklamos buvo nuplestas antra diena,tai kur kreiptis?

Rašyti komentarą