Reklaminiai leidiniai pašto dėžutėse

Lietuvoje piliečiai turi nevienareikšmišką nuomonę apie savo pašto dėžutėse randamus reklaminius leidinius. Vieniems tai yra priemonė sužinoti apie vykdomas akcijas bei įsigyti prekių pigiau, kitiems – visiškai nereikalinga popieriaus krūva, o dar kiti sugeba į tai žiūrėti kūrybingai bei skaičiuoja, kiek reklaminių leidinių gauna per metus.

Reklamos įstatymas nedraudžia platinti tokio pobūdžio reklaminių leidinių, tačiau reikia turėti omenyje pagrindinius reklamai taikomus reikalavimus. Pagrindinius reikalavimus reklamai nustato Reklamos įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį reklama turi būti: 1) padori ir teisinga; 2) aiškiai atpažįstama.

Reklamos padorumas ir teisingumas reiškia, kad negalima tokia reklama, kuri pažeidžia visuomenės moralės ar pačios reklamos teisingumo principus, pvz.: reklama žemina žmogaus garbę ir orumą; kurstoma tautinė, rasinė neapykanta; skatinama agresija, skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai; naudojamos pasąmonę veikiančios priemonės ir technologijos (Reklamos įstatymo 4 straipsnis).

Be to, Lietuvoje yra draudžiama klaidinanti reklama, t.y. tokia reklama, kuri gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta ir taip paveikti jų ekonominį elgesį. Draudžiama ir paslėpta reklama – tokia, kuri yra sunkiai atpažįstama arba visai neatpažįstama.

Dėl šios priežasties bet kokia reklama, įskaitant ir tą, kuri platinama gyventojų pašto dėžutėse, turi būti aiškiai pažymėta tam, kad asmenys, kuriems tokia reklama yra skirta, galėtų aiškiai atskirti, kad tam tikra pateikta informacija yra reklama. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato tikslių reikalavimų dėl reklamos atpažįstamumo, todėl kiekvienu atveju reikėtų analizuoti skirtingas aplinkybes ir tik tokiu būdu nustatyti, ar konkreti reklama buvo atpažįstama, ar ne.

Galiausiai, dėmesys atkreiptinas į tai, kad, nors reklama platinant leidinius gyventojams į jiems priklausančias pašto dėžutes nėra uždrausta, tačiau reklama telefonu, elektroniniu paštu, faksu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Maža to, reklamos davėjui ar reklamos paslaugų teikėjui reklamos platinimas elektroniniu paštu, faksu ar telefonu be vartotojo sutikimo gali užtraukti baudą nuo 1 000 Lt iki 30 000 Lt.

Išanalizavus pateiktą situaciją ir teisinį reguliavimą gali kilti klausimas: kokios priežastys nulėmė, kad reklama telefonu, elektroniniu paštu ir faksu be vartotojo sutikimo yra draudžiama, o reklaminių leidinių platinimas gyventojų pašto dėžutėse yra leidžiamas? Juk ir vienu, ir kitu atveju asmuo patiria tam tikrą įsikišimą į jo privatų gyvenimą be savo sutikimo. Bet kuriuo atveju tam, kad būtų išvengta tikrai nemažo dydžio baudos paskyrimo, būtina gerai išmanyti reklamos teisinį reguliavimą ir kurie veiksmai yra laikomi teisėtais, o kurie – draudžiami.